Jaunai, 5 metų vaiką auginančiai šeimai, kuri šiuo metu gyvena iš žmonos uždirbamo minimalaus atlyginimo, buvo paskirta 3,70 eurų mėnesinė išmoka.
„Kai sulaukiau šios išmokos, net nuėjau į banką ir pasiėmiau išklotinę, nes nepatikėjau, kad tai gali būti tiesa. Galvojau, gal klaida, gal 370 eurų? Ne, sako: „3,70 eurų“. Dar perklausiau, gal čia dienai? Pasirodo, mėnesiui. Vien ta banko išklotinė man kainavo 2 eurus. Tai tikrų tikriausias pasityčiojimas iš žmonių“, – pykčio neslėpė Ramūnas.
Kadaise buvo paklausus specialistas, bet dabar rasti darbo nepavyksta
„Esame trijų asmenų šeima – du suaugę ir mažas vaikas. Ilgą laiką man nepavyksta rasti darbo. Turiu daug patirties darbe su plastikiniais langais, tačiau šiuo metu jie, kaip sakoma, nebe rinkoje. Vienur aš netinkamas, kitur man sąlygos netinkamos. Sunku“, – guodėsi vyras.
Šiuo metu šeimoje dirba tik jo žmona, tačiau jos atlyginimas – minimalus.
„Surasti darbą šiais laikais tikrai sunku. Aišku, galima eiti dirbti ir nieko neuždirbti. Žmona dirba pamainomis – dvi dienas dirba, dvi ne, po 12-15 valandų. Tad kartais turiu ir vaiką prižiūrėti, nes jo nėra kam palikti. Visi aplinkui dirba, o auklės samdyti nėra iš ko“, – aiškino Ramūnas, užsiminęs, kad turi minčių ir vaiką leisti į savaitinį darželį.
Neslėpė, kad tenka padirbti ir nelegaliai
Jis neslėpė – gyvenimas iš minimalios algos trijų asmenų šeimai nėra lengvas.
„Už butą mokame apie 130 eurų, tačiau reikia dar ir pavalgyti, ir apsirengti. Iš esmės, iš tų pinigų, kuriuos gauna žmona, mėnesio gale nelabai kas lieka.
Ne paslaptis, visuomet žmogus ieško galimybių, ką padaryti, kad pakeistum situaciją. Aš taip pat stengiuosi kur papildomai prisidurti. Aišku, neoficialiai, bet ką daugiau daryti?“, – klausė žmona ir vaiku stengiantis pasirūpinti vyras.
Nerasdamas atsakymo į šį klausimą jis ir kreipėsi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą.
Šeimos pajamos būtų didesnės, jei nedirbtų ir žmona
„Sakiau jiems, kad tikrai negražu, ką valstybė tegali pasiūlyti 3 asmenų šeimai. Mūsų atveju, žmonai geriau nedirbti. Tuomet gautume visas socialines išlaidas, kompensacijas – pinigų turėtume daugiau. Tokia tvarka skatina nedarbą“, – įsitikinęs Ramūnas.
Vyro teigimu, jam buvo paaiškina, kad jų šeimos vidutinės pajamos, į kurias atsižvelgiama skiriant pašalpas, nėra pakankamai mažos.
„Kai paklausiau, kam tada dar paskyrė 3,70 eurų, man paaiškino, kad tiek iki tos priklausančios sumos mums trūksta. Tačiau man vien viešojo transporto bilietai nuvykti iki to centro ir grįžti atgal kainavo 2 eurus. Nesuprantu, kam tokią sumą, tuos 3,70 eurų, žmogui iš viso mokėti“, – svarstė Ramūnas.
Yra gaunančių ir dar mažiau
To jis aiškino klausęs ir aptariamo centro vadovybės, tačiau sulaukęs tik atsakymo, kad ir tokia išmoka turėtų džiaugtis – yra gaunančių dar mažiau.
„Man aiškino, kad kitiems ir 2 eurai – labai gerai. Bet juk mes visi žmonės, kam čia juokinti visus kitus? Geriau jau jokios pašalpos neskirtų. Nėra, nepriklauso ir viskas. Tokia situacija, kokia yra, tikrai nėra normali“, – įsitikinęs Ramūnas.
Kodėl paskyrė būtent tokio dydžio pašalpą?
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė atkreipė dėmesį į tai, kad socialinės pašalpos dydis yra kintamo dydžio ir skaičiuojamas individualiai, įvertinant vidutines šeimos pajamas, šeimos narių skaičių ir kitas Įstatyme nustatytas sąlygas būtinas nustatant teisę į socialinės pašalpos skyrimą.
Jos teigimu, Ramūno atveju socialinės pašalpos dydis buvo skaičiuojamas taip:
1) išsiaiškinta, kokios vidutinės šeimos pajamos per mėnesį (šeimą sudaro 3 nariai, šeimos pajamos 301,55 Eur),
301,55 Eur (vidutinės šeimos pajamos) / 3 asmenų =100,52 Eur vienam asmeniui.
2) skirtumas tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutinių šeimos pajamų:
(102 Eur – 100,52 Eur) = 1,48 Eur
3) socialinės pašalpos dydis mėnesiui:
(1,48 Eur x 1,0(100 proc. skirtumo)) + (1,48 Eur x 0,8(80 proc. skirtumo))+( 1,48 Eur x 0,7(70 proc. skirtumo)) = 1,48 + 1,18 + 1,04 = 3,70 Eur.
Pasak I. Paberžienės, apie šią skaičiavimo tvarką DELFI skaitytojas buvo informuotas.
Kam pašalpa priklauso?
Paprašyta paaiškinti, kokia yra socialinių pašalpų mokėjimo tvarka ir kas į jas gali pretenduoti, I. Paberžienė tikino, kad tai nurodoma Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
„Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims (šeimai), turintiems teisę ją gauti (t. y. kuomet jų nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo; vidutinės šeimos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (VRP – 102 Eur vienam asmeniui) ir kiekvienas šeimos narys atitinka užimtumo sąlygas: dirba, mokosi, registruojasi teritorinėje darbo biržoje ir pan.) sudaro:
- pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų (102 Eur) dydžio ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų (102 Eur – šeimos pajamos x 100 procentų);
- antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų (102 Eur) dydžio ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų (102 Eur – šeimos pajamos x 80 procentų);
- trečiam ir kitiems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų (102 Eur) dydžio ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų (102 Eur – šeimos pajamos x 70 procentų)“, – teigė ji.