DELFI jau rašė, kad nuo gegužės iki spalio bendrovės „Kinų aukso žiedas“ restorane Vilniaus Architektų gatvėje be laisvadienių dirbęs, po 13 valandų per parą plušęs Kinijos pilietis išlaisvintas iš nesaugios aplinkos, tačiau pareigūnams pritrūko įrodymų, kad restorane būta prekybos žmonėmis ar išnaudojimo priverstiniam darbui atvejo.
Vilniaus policija priėmė sprendimą atsisakyti dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Kinijos pilietis tokį sprendimą buvo apskundęs prokurorams, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Edita Ignatavičiūtė skundo netenkino.
Vis dėlto Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis Kinijos pilietį išgirdo ir jo skundą patenkino: ikiteisminis tyrimas turės būti pradėtas. Taigi Kinijos pilietis ir jį globojantis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) švenčia mažą pergalę.
Galėjo paskambinti tik mamai
Kaip skelbiama teismo nutartyje, virėjas teismui pasiskundė, kad policijos tyrėjas net neapklausė jo bendradarbės, kuri, matydama skriaudžiamą kolegą, ir kreipėsi į policiją. Taip pat nebuvo apklausta kita bendradarbė ir jos draugas. „Teisėsaugos institucija rinko tik pareiškėjo darbdavę teisinančius įrodymus, tačiau visai netikrino jo paties nurodomų aplinkybių ir netrinko duomenų, pagrindžiančių darbdavės kaltę“, – rašoma skunde teismui.
Kinijos pilietis taip pat skundėsi dėl netinkamai atliktos jo apklausos – pasitelktas kinų kalbos vertėjas nepakankamai mokėjo kinų kalbą. Virėjas įrodinėjo, kad, priešingai nei nurodyta apklausos protokole, jis prašė jam priklausančių poilsio dienų, tačiau jų negavo. Be to, skundėsi kinas, darbdavė buvo paėmusi jo pasą, jo neatidavė, o už paso atgavimą reikalavo 2000 eurų užstato.
Virėjas teismui nurodė, kad buvo suvaržyta jo laisvė: nuo 9 iki 22 val. be poilsio dienų, išeiginių ar pertraukų, buvo verčiamas dirbti restorane, tad neturėjo galimybės ieškotis kito darbo ar gyvenamosios vietos. Be to, jis teturėjo vieną raktą nuo darbdavės buto, kuriame buvo apgyvendintas. Kadangi butas buvo rakinamas dviem raktais, į vidų patekti galėdavo tik tada, kai bute būdavo jo vadovė ar jos sūnus. Darbdavė tiek darbe, tiek namie nuolat būdavo šalia.
Kinui buvo draudžiama kalbėtis su bendradarbiais bei kitais žmonėmis restorane, nes darbdavė nuolat būdavo šalia, jį kontroliavo, prieš jį naudojo psichologinį smurtą. Jis tegalėjo telefonu bendrauti su Kinijoje gyvenančia mama, kuri jam niekuo padėti negalėjo. Kadangi virėjas tekalbėjo kiniškai, Lietuvoje nieko nepažino, buvo pažeidžiamas ir priklausomas nuo savo darbdavės.
Kinijos pilietis skunde teismui aiškino, kad nors atvykęs į Lietuvą sutiko dirbti virėjo darbą, niekada nesutiko dirbti tokiomis išnaudojamomis ir žeminančiomis sąlygomis. Be to, skundėsi jis, pareigūnai neatsižvelgė, kad darbdavė buvo pagrobusi jo pasą.
Aplinkybės nebuvo ištirtos
Teisėjas P. Borkovskis skundą patenkino.
„Iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, kad buvo suvaržyta jo asmens laisvė, paimant ir negrąžinant jo asmens dokumentų, reikalaujant už jų grąžinimą didelių pinigų sumų, ribojant galimybę išeiti iš namų, bendrauti su aplinkiniais. Šios aplinkybės visapusiškai ištirtos nebuvo.
Jei jos pasitvirtintų, būtų pagrindas konstatuoti, kad nemokėdamas nei lietuvių, nei jokios kitos plačiai naudojamos užsienio kalbos, neturėdamas asmens dokumento, negaudamas laisvalaikio ir atitinkamai galimybės ieškotis kito gyvenamojo būsto, darbo ar pažinčių, pareiškėjas buvo priklausomas nuo Zhang Jighuan, o ši naudojosi jo pažeidžiamumu galimai versdama dirbti nebepageidaujamą darbą“, – rašoma teismo nutartyje.
Pasak teisėjo, taip pat nebuvo tikrinamos pareiškėjo apklausoje nurodytos aplinkybės, kad ant kinų kalba surašytos darbo sutarties tarp virėjo ir darbdavės esantis parašas yra ne jo. Tai reikštų, kad minėta sutartis galimai buvo suklastotas dokumentas.
Ši nutartis dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.