Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai, skubos tvarka buvo priimtas po to, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai bei kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.
Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pasak priimto įstatymo, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.
Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.
Lukiškių aikštė išryškino politikų nesutarimus
Oponentai Seimo priimtą įstatymą kritikuoja teigdami, kad tai galimai antikonstitucinis bandymas įvesti tiesioginį valdymą Lukiškių aikštėje. Kiti pabrėžia, kad jautrius istorinės atminties klausimus reikia spręsti ne priimant įpareigojančius įstatymus, bet diskutuojant.
Tuo tarpu kita politikų dalis teigia, kad Lukiškių aikštėje ne tik kad negali likti pliažo, tačiau kad joje turėtų būti pastatytas Vyčio memorialas.
Vienas iš priimto įstatymo iniciatorių valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis net yra užsiminęs, kad, siekiant išvengti problemų, kurios kilo norint įprasminti Lukiškių aikštę, reikėtų nutraukti panaudos sutartį, kuria Lukiškių aikštė išnuomota Vilniaus miesto savivaldybei. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis taip pat yra teigęs, kad Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion.
Ministras: sprendimai dėl Lukiškių aikštės – tik po teisininkų išvadų
Visgi, kaip pastarąją savaitę teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, kol kas neskubama priimti kokius nors sprendimus dėl Lukiškių aikštės įstatymo įgyvendinimo. Jo teigimu, šiuo metu jo vadovaujama ministerija laukia teisininkų išvados.
Ministras kartu pažymėjo, kad įprasminant Lukiškių aikštę reikės atsižvelgti ne tik į Seimo priimtą įstatymą, tačiau ir į teismo išvadas dėl konkurso, kurio metu nutarta statyti laisvės kovas įamžinančią Andriaus Labašausko kūrinį „Laisvės kalvą“.
„Situacija nėra paprasta, tebevyksta teismų procesas dėl „Laisvės kalvos“, kaip kūrybinių dirbtuvių laimėtojos. Šiuos visus aspektus reikia įvertinti“, – antradienį „Žinių radijui“ aiškino M. Kvietkauskas.
ELTA primena, kad už Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai. Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 10 dieną pasirašęs šį įstatymą teigė, kad taip pasielgęs siekiant „nesileisti į politines intrigas“.