Kartais taip atsitinka, kad du žmonės, nusprendę kurti bendrą gyvenimą, vis dėlto po tam tikro laiko supranta, kad jų niekas nebesieja, juo labiau meilė. Tačiau skirtis nesiryžta, mat viena pusė dar nenori paleisti, o kita dar bijo eiti savarankišku keliu, bijo, kad neturės iš ko gyventi. Situaciją komplikuoja ir horizonte pasirodęs vyro draugas, kuris atrodo viską geriau supranta, nors apie kilusią simpatiją ir nežino.
Ar įmanoma rasti išeitį atsidūrus tokioje padėtyje? Ar gera mintis griauti vyrų draugystę net nežinant, ar į jausmus bus apskritai atsakyta? Ką daryti, jeigu apie tai prabilus liks be nieko?
Dalis mūsų veiksmų yra nesąmoningi
Psichologas R. Pabiržis komentuoja, kad reikia atsiminti, jog meilė susideda iš trijų aspektų