„Man ši anketa atrodo kaip puikus pagrindas vaiko diskriminacijai ugdymo įstaigoje... Jei aš būčiau „Maxima“ kasininkė, ar į mano vaiką būtų žiūrima taip pat, kaip parašius kitą specialybę? Juk įrašius darbovietę yra tiesus kelias pažiūrėti vidutinius atlyginimus, ir pagal tai vertinti tėvų finansines galimybes“, – rašė vilnietė, tinklaraščio www.madmom.lt autorė.
Moteris nesuprato, ir kam darželio auklėtojoms reikalinga informacija apie šeiminę padėtį, arba tai, ar vaikas anksčiau lankė kitą darželį.
„Ar tai, kad vaikas anksčiau lankė kitą darželį, ką nors pasako apie patį vaiką ar apie tėvus, kurie turi lėšų savo mažuosius leisti į privačias ugdymo įstaigas? Ar anksčiau darželį lankęs vaikas laikomas protingesniu ar kvailesniu? Tikrai žinau daug mamų, kurios namuose vaikus ugdo geriau nei darželiai“, – klausė vilnietė.
Ji sutiko, kad svarbu gauti informaciją apie tai, kokia kalba bendraujama namuose, vaiko sveikatos būklę, pomėgius ir tėvų lūkesčius.
„Prie punkto apie darbus, kuriuos galime atlikti, taip pat nelabai ką galėjome įrašyti, nes abu su vyru tikrai nesame didieji darbininkai, kai kažko reikia – samdomės profesionalus tam reikalui“, – rašė mama.
Duomenys padeda prireikus tėvus greitai surasti
Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Asmens duomenų apsaugos pareigūnas Aurimas Gadeikis paaiškino, kad dažniausiai tėvų duomenys renkami siekiant edukacinių tikslų, pavyzdžiui, siekiant pasikviesti vieną iš tėvų pristatyti savo profesiją, kuri būtų įdomi vaikams, juos sudomintų, pateiktų vertingos informacijos, kaip elgtis kelyje, su ugnimi ir pan. Taip pat susisiekti su tėvais, jeigu įprastais būdais su juo susisiekti nepavyksta.
Jis atkreipė dėmesį, kad informacija apie tėvų darbovietę praverčia, ir kai reikia su jais susisiekti vaikui sunegalavus. Pagal Higienos normą tokiu atveju reikalaujama, kad vaikas būtų izoliuojamas, kol atvyks tėvai, o esant būtinumui nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba.
„Taigi darželiai yra įpareigoti nedelsiant iškviesti tėvus, ko neretai padaryti operatyviai nepavyksta, todėl kai kuriais atvejais labai praverčia, jeigu darželis turi informacijos ir apie tėvų darbovietę į kurią gali kreiptis ir operatyviai surasti asmenį“, – paaiškino A. Gadeikis.
Pasak jo, nors egzistuoja teisėtas interesas tokius duomenis rinkti, tačiau įvertinus poveikį asmenų privatumui, būtų galima rinkti mažiau asmenų privatumą ribojančius duomenis, pavyzdžiui, kito tėvo ar globėjo kontaktinius duomenis, darbovietės telefono numerį, o siekiant rinkti duomenis apie tėvų darbovietes, užimamas pareigas vaikų edukacijos tikslu, jau reikėtų gauti ir tėvų sutikimą.
„Reglamente įtvirtintas sąžiningumo, ir skaidrumo principas taip pat reikalauja, kad fiziniams asmenims turėtų būti išaiškinta, kokiu tikslu ir pagrindu jų asmens duomenys yra renkami, kur bus naudojami, kam teikiami, kiek laiko saugomi ir pan. Taigi, nesant pakankamai informacijos, kur bus naudojami jų asmens duomenys, tėvai turi pilną teisę atsisakyti pateikti šią informaciją“, – teigė A. Gadeikis.
Pasak jo, šiuo metu anketos, kurias naudoja darželiai yra pavienės, kuomet dienynuose dar buvo reikalaujama įrašyti tėvų išsilavinimą ir darbovietės duomenis ir pas tėvus patekusios per klaidą, tačiau visiems Vilniaus miesto darželiams pateiktos rekomendacijas tokių duomenų iš tėvelių nerinkti, o jeigu bus manoma, kad edukaciniais ar kitais teisėtais tikslais vis dar yra tikslinga tvarkyti tokius tėvelių duomenis, pasirūpinti, kad iš tėvelių būtų gautas išankstinis, laisva valia informuoto asmens išreikštas sutikimas darželiui tokius duomenis tvarkyti.