I. Smetonienė sulaukė klausimų apie nelietuviškų asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose. DELFI skaitytoja domėjosi, kodėl komisija tai laiko politiniu klausimu.
Kalbininkė atkreipė dėmesį, kad kalbama apie pavardės rašymą asmens dokumentuose, o ne pavardės rašymą kitoje viešojoje erdvėje: tinklalapiuose, laikraščiuose. Kalbos komisijos kompetencija yra kalba viešajame gyvenime, o kaip pavardės rašomos asmens dokumentuose – valstybės sprendimas.
Pasak I. Smetonienės, kalbant apie pavardžių rašymą asmens dokumentuose, iškyla dvi - Lietuvos piliečių, sudariusių santuoką su užsienio piliečiais, ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų pavardžių - problemos.
Pirmuoju atveju turime reikalų su kitoje šalyje išduotu asmens dokumentu. „Užsienietis, imdamas į žmonas lietuvę, turi teisę jai suteikti savo pavardę, o žmona ją paimti. Natūralu, kad toje pavardėje gali būti ir kitokių ženklų, kurių mūsų kalboje nėra. Perrašydami tik lietuviškais rašmenimis, mes suteikiame kitokią pavardę žmonai ir vaikams. O juk gali būti, kad to vyro pavardė labai sena, labai gerbiama, o mes su ja elgiamės kaip su kokiu daiktu“, – kalbėjo I. Smetonienė.
Šiuo klausimu Kalbos komisija sako, kad lietuvių kalbai tikrai nieko neatsitiktų, jeigu žmona ir vaikai gautų tikrąją vyro, tėvo pavardę. Beje, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos 19-ame puslapyje po abėcėle yra speciali pastaba, kad nelietuviškoms pavardėms gali būti vartojami ir kitokie ženklai.
„O dėl tautinių mažumų pavardžių užrašymo kitaip nei lietuviškais rašmenimis – natūralu, kad tai yra politinis sprendimas. Nes jie yra mūsų piliečiai, turi Lietuvoje išduotą asmens dokumentą ir parašyti jų pavardes kitokiais rašmenimis iš tiesų būtų galima tik po Seimo sprendimo“, – sakė VLKK pirmininkė.
„Kodėl draudžiama naudoti w simbolius pavardėms, o, pavyzdžiui, viešoje erdvėje naudojami „Swedbank“, WC?“, – teiravosi Jablonskiu prisistatęs skaitytojas.
Pasak I. Smetonienės, čia puikiausias pavyzdys, kad prekių ženkluose tiek w, tiek kiti ženklai seniai vartojami ir kalbai jokios įtakos nepadarė. „Nepadarytų ir tokių raidžių rašymas pavardėse. Beje, užsieniečių pavardės viešojoje erdvėje juk ir rašomos originalo rašyba“, – pastebėjo kalbininkė.
„Kas leido sudarkyti tradicines lietuviškas ištekėjusių moterų pavardes? Kas ėmėsi iniciatyvos kurti naują tūkstantmetės kalbos tvarką? Iki tol Lietuvoje kalbos reikalai buvo tvarkomi net labai konservatyviai, o staiga – toks akibrokštas istorijai“, – piktinosi portalo skaitytojas.
I. Smetonienės teigimu, čia nėra jokio akibrokšto nei kalbai, nei istorijai. Mat senas baltiškas modelis pavadinti žmones kaip tik ir yra ne priesaginis, o galūninis, su galūne -ė. „Be to, atkreipiu dėmesį, kad Kalbos komisijos nutarime tradicinis moteriškų pavardžių darymas su priesagomis yra teikiamas kaip pagrindinis variantas, o su galūne -ė, kaip galimybė, jei kas nori trumpesnio varianto ir nerodyti savo šeiminės padėties“, – aiškino I. Smetonienė.
Peržiūrės rašybą, tačiau č, ž ir nosinių raidžių neatsisakys
I. Smetonienė sulaukė klausimų ir apie lietuvių kalbos ateitį. Šios kalbininkė sakė nepiešianti juodomis spalvomis.
„Tikrai ateities nepieščiau juodomis spalvomis. Kol bus nors vienas gyvas lietuvis, šnekantis lietuviškai, lietuvių kalba tikrai bus. Kitas dalykas – kalba kinta kartu su mumis, su mūsų gyvenimu. Natūralu, kad ji bus šiek tiek kitokia, o gal ir gerokai pasikeis. Dėl naujų technologijų, realijų, daiktų“, – kalbėjo I. Smetonienė.
Ji pritarė skaitytojui, pastebėjusiam, kad dėl lietuvių kalbos išnykimo turime per daug baimių. Pasak I. Smetonienės, reikia visiškai kitaip pradėti mąstyti: galvoti, ką daryti, kad mintis apie išnykimą net nekiltų nei mokykloje, nei visuomenėje.
Atsirado skaitytojų, siūliusių lietuvių kalboje atsisakyti č, ž ir visų nosinių raidžių – esą dėl jų labai brangi lokalizacijos kaina. Pasak kalbininkės, kiekviena kalba turi savų specifinių raidžių, tačiau net nesvarstoma galimybių jų atsisakyti tam, kad kažkam būtų lengviau lokalizuoti, rašyti, mokytis ar dar kažką daryti.
„Tikriausiai skaitytojai žino mano nuomonę dėl kai kurių nosinių raidžių, kurias iš tiesų galima svarstyti, ar jos labai būtinos mūsų kalboje. Kalbu apie nosines raides veiksmažodžių esamajame laike: sąla, bąla ir taip toliau. Beje, šie žodžiai Lietuvių kalbos žodyne pateikiami ir su variantu be nosinės raidės“, – teigė I. Smetonienė.
VLKK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Kalbos komisija prieš keletą metų apsisprendė dėl skyrybos supaprastinimo. Kitas žingsnis turėjo būti rašybos svarstymai. „Skyrybą tvarkyti buvo paprasčiau, nes privalomoji skyryba susijusi su sintakse, o rašyba yra sutartinis dalykas. Todėl įstrigome, ir tai, kas buvo numatyta, tikrai nepadarėme“, – pripažino kalbininkė.
Pasak I. Smetonienės, VLKK pakomisė jau yra išnagrinėjusi j rašymo ir tarimo nelietuviškuose žodžiuose supaprastinimo klausimą, jau sutarta dėl žodžių rašymo drauge ir skyrium.
DELFI primena, kad I. Smetonienė baigia antrą penkerių metų VLKK pirmininkės kadenciją. Jei pritars Seimas, gegužės viduryje ją šiame poste turėtų pakeisti Lietuvos edukologijos universiteto docentė kalbininkė Daiva Vaišnienė.