Trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatydama valstybinės kalbos politikos gaires 2009-2012 m., I. Smetonienė akcentavo būtinybę stiprinti lietuvių kalbos ir jos reikalingumo įvaizdį.
Tai, pasak jos, padeda daryti Nacionalinis diktantas ar konkursai vaikams.
Komisijos pirmininkė perspėja, kad užaugs specialistai, kurie mokėsi angliškai. Taip nebebus specialistų, kuriančių terminiją.
Ji pastebi, kad ir sportas, ir darbo santykiai, ir pramogos pereina prie anglų kalbos. Prie to prisideda integruotos pamokos, kuriose dalykų mokomasi užsienio kalba.
Taip formuojamas vaikų požiūris, kad reikalinga tik anglų kalba.
„Vaikas, išmokęs fiziką angliškai, negalės laikyti valstybinio egzamino lietuvių kalba. Jis nesugebės. O tada pareikalaus leisti laikyti egzaminą angliškai. Vadinasi, mūsų mokymo sistemoje staiga atsiras valstybinis egzaminas anglų kalba – kam tada vaikui bereikia mokytis lietuviškai“, - žurnalistams sakė I Smetonienė.
Vėliau jis gali nestoti į universitetą Lietuvoje, arba čia įstojęs pareikalauti studijuoti angliškai. Todėl Komisijos pirmininkė akcentuoja būtinybę nustatyti proporciją, kokių ir kiek dalykų galima mokytis užsienio kalba.
Tačiau I. Smetonienė patikslina, kad ir užsienio kalbų reikia mokytis, ir integruotas mokymas gali būti - tačiau kaip projektas su galimybe jame nedalyvauti. Anot I. Smetonienės, prestižo reikalas būtų mokytis kaimynų kalbų. Štai latviai puikiai moka lietuviškai, tuo tarpu lietuviai latviškai – ne.
Išnykti gresia visoms Europos kalboms
Kalbos komisijos pirmininkė iš vyresnių kolegų dažnai išgirsta, kad sovietmečiu buvo kilusi visuotinės rusifikacijos grėsmė. Tiesiog tai tam tikru momentu nutrūko.
„Dabar, atrodo, tokie pat planai viską padaryti angliškai. Ir mūsų kolegos profesoriai sako – yra viskas taip pat“, - sako I. Smetonienė.
Tačiau ji primena, kad išnykimo grėsmė iškilusi visoms Europos kalboms – ne tik lietuvių. Dėl to sunerimę ir vokiečiai, ir ispanai, ir prancūzai. Nors kalba nemiršta, kol ja kalba bent vienas žmogus, visgi I. Smetonienė perspėja, kad „akmuo nuo kalno gali pajudėti tokiu greičiu, kad nesustabdysi“. Anot jos, visa ko pagrindas – jaunimas ir tai, kaip jis užaugęs žiūrės į kalbą.
Valstybinės kalbos politikos gairės 2009-2012 m. turėtų atsirasti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatyme. Tačiau jis Seime, daugiausia dėl asmenvardžių rašymo, užstrigęs jau dveji metai.