„Įstatymo pakeitimas įsigaliojo skubiai, nes buvo susijęs su savarankiškai dirbančių moterų padėties pagerinimu – šios moterys įgijo teisę gauti motinystės išmoką nutraukusios darbinę veiklą nėštumo metu. Tačiau gerinant vienos grupės padėtį negalima be pereinamųjų laikotarpių keisti taisyklių kitoms moterims, šiuo atveju mamoms, kurios turi sukaupusios reikiamą socialinio draudimo stažą, bet nėštumo metu nedirbo ir dėl to nebegali gauti motinystės išmokos. Jų lūkesčiai buvo pažeisti, todėl nuostatos įsigaliojimą atidėsime, o praradimus kompensuosime“, - teigia L. Kukuraitis.
Ministras taip pat siūlo patobulinti įstatymą taip, kad jame būtų aiškiai įtvirtinta, kiek laiko būtina turėti darbo pajamas ir mokėti įmokas nėštumo metu, kad atsirastų teisė gauti motinystės išmoką, kuri mokama moteriai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų.
Pranešime teigiama, kad nėštumo metu dirbusios mamos su šiuo pakeitimu nėra susijusios, joms motinystės išmoka priklauso bet kuriuo atveju.
ELTA primena, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos sąlygos motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą, bet tapo nedraustos nėštumo metu. Tai aktualu sportininkėms ir savarankiškai dirbančioms moterims, kurios išeina iš darbo arba nebegali vykdyti savo ligtolinės veiklos nėštumo metu.
Tačiau pagal šiuos įstatymo pakeitimus, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai neskiriama. Toks principas taikomas atsižvelgus į tai, kad motinystės išmokos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti.
Įstatymo pakeitimai įsigaliojo skubiai, nes susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu, todėl mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nevykdė savarankiškos veiklos, nebuvo apie tai įspėtos prieš protingą terminą.