Paaiškino, kodėl siūlo aukoti
Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas parlamente Vytautas Mitalas Žinių radijo eteryje paaiškino, kodėl registravo būtent tokį pasiūlymą.
Jis tikino, jog nėra naivus ir supranta, kad savanoriškomis aukomis reikšmingai padidinti lėšas gynybai nepavyks, bet problema, pasak jo, visai kitur.
„Tačiau Lietuva susiduria su stipriomis visuomeninėmis diskusijomis, kurias dabar girdime ir dalyvaujame: tankai ar dronai, divizija – kada ir kokia.
Aš sakyčiau, kad Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) pernelyg puse lūpų ir nekokybiškai šią diskusiją su Lietuvos visuomene vykdo, leisdama iki galo jai įsitraukti ir motyvuodama, kodėl ir kaip reikia prisidėti prie visuotinio šalies saugumo.
Būtent dėl to mano nedidelė pataisa, kuria būtų galima surinkti sąlyginai nedidelį kiekį pinigų, keliasdešimt milijonų eurų, jeigu tai pavyktų ir išsisukti, leistų padėti siekti kito tikslo – aiškiau komunikuoti, kas yra mūsų gynybos prioritetas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Mitalas.
Pašnekovas tikino, jog tiek visuomenė, tie ir gynybos pramonė iki šiol nesupranta, kokius prioritetus savo saugumui kelia Lietuva.
„Ir nėra kito vaisto, nėra paprastesnio vaisto, nei labiau motyvuoti visuomenę, atsisukant veidu į ją, ir aiškiau ištransliuoti tas žinutes, kurių daugelį, neabejoju, mes turime. Esame gerame kelyje, tik kad tarp valdžios ir visuomenės aiškaus kontrakto, pasitikėjimo vieni kitais iki galo nėra susiklostęs. Tad ši maža pataisa leistų aiškiau siekti šio tikslo“, – argumentus bėrė parlamentaras V. Mitalas.
Seimo narys tikino, jog kai kurie sprendimai Lietuvoje būna aptarinėjami per siauriuose koridoriuose, o kartais net ir įslaptinti.
„O aš jaučiu, kad visuomenė nori prisidėti. Yra tas prisidėjimas matomas finansiškai Ukrainos atveju“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo Seimo narys V. Mitalas.
Parlamentaras taip pat tikino, jog jeigu specialus gynybos mokestis bus pirmiau nei aiškus kontraktas su visuomene, „gali nieko nesigauti“.
„Todėl visuomenės įtraukimas, komunikavimas, pristatymas ir tokių modelių sukūrimas. Ir aš čia siūlau savo 5 centus, man atrodo, kad jų nereikia praleisti, jie tikrai svarbūs“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino V. Mitalas.
Tik rinkiminės kalbos?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime Dainius Gaižauskas tikino, jog bet kokios savanoriškos iniciatyvos yra sveikintinos, tačiau ir toliau lieka neaišku, kaip jos bus sutvarkytos teisiškai.
„Lietuva šiai dienai turi pinigų ir mes tikrai galime iki 3 procentus nuo BVP skirti gynybai ir nereikia jokių mokesčių įvedimo“, – sakė D. Gaižauskas.
Ir nors premjerė Ingrida Šimonytė dėsto kitokius faktus, opozicijos atstovas kelia klausimą, kaip randama pinigų Nacionaliniam stadionui ir kur, visgi, yra tikrieji prioritetai.
„Esmė tame, kad šiai dienai karo propaganda yra konservatorių rinkiminės kampanijos dalis. Ir jie visiškai negalvoja apie gynybą tą, apie kurią jie kalba. Nes nei biudžete eilutės tam nenumatė, nei mokesčių nenumatė, nors tos grėsmės jau buvo“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi parlamentaras D. Gaižauskas.
Politikas sutiko, jog grėsmės tikrai egzistuoja, jos nėra dingusios ir apie kalba NATO valstybės ir aljanso generolai. Bet turinys, pasak D. Gaižausko, skiriasi.
„Esmė ta, kad vieni kalba apie pasirengimą ir grėsmes taip, kaip jas suvokia. O mūsų valdantieji kalba apie karą, kad jis jau čia pat, jau rytoj jis bus“, – savo poziciją dėstė Seimo opozicijos atstovas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
Valdžia dėmesį skiria ne ten
Socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog nors aukojimą palaiko, tačiau stebinančių aspektų irgi yra.
„Neįsivaizduoju, kaip galima skatinti rinkti pinigus iš visų piliečių, žinant, kad 25 procentai šalies gyventojų gyvena prie skurdo ribos. O pajamų nelygybės lygis sudaro apie 36 procentus – vienas iš blogiausių ES. <...>
Seime turi būti kalbama, kaip sustiprinti, praturtinti Lietuvos biudžetą gynybos tikslams“, – tikino B. Gruževskis, pridurdamas, jog valdžia turėtų tartis dėl naujų mokesčių.
„Reikia siūlyti sprendimus, kurie iš tikrųjų papildytų biudžetą. 31 milijonas faktiškai yra grašiai. Jeigu reikia, tai kalbėtume apie pusę milijardo, milijardą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino Socialinių mokslų centro vadovas.
Pašnekovas dar kartą kartojo, kad aukojimas tėra papildoma veikla ir su valstybe tai neturėtų būti susiję.
