„Met Office“ teigia, kad naujojo atšalimo visgi nepakaks visuotinio klimato atšilimo poveikiui pašalinti.
„Met Office Hadley Centre“ meteorologijos tarnybos specialistai, analizuojantys ilgalaikes orų prognozes, tvirtina, kad egzistuoja 15–20 proc. tikimybė, jog temperatūros sutaps su tomis, kurios vyravo 1645–1715 metais. Šis laikotarpis, kuomet Temzės upė buvo užšalusi, kartais vadinamas „Mažuoju ledynmečiu“.
Tokio atšalimo turėtume sulaukti per artimiausius 40 metų.
Prognozė paremta Saulės dėmių skaičiavimu – jos yra sustiprėjusio Saulės aktyvumo ženklas.
Saulės šilumos sumažėjimas vadinamas Maunderio minimumu. Šis reiškinys pavadintas Walterio Maunderio, astronomo, kuris pirmasis pastebėjo, kad šaltuoju 1645–1715 metų laikotarpiu Saulės dėmių buvo mažiausia, vardu.
„Met Office“ ir kitų atlikti tyrimai rodo, kad Saulės dėmių mažėja, o tai reikštų, jog Saulė išgyvena atšalimo fazę.
Numatoma, kad atšalimo poveikį stipriausiai pajus Šiaurės Europa, Jungtinė Karalystė ir rytinė Šiaurės Afrikos dalis, ypač žiemos metu. Kompiuterinių simuliacijų būdu numatyta, kad Saulės aktyvumas gerokai sumažės, tai suardys vėjo kryptis ir įsiurbs šaltą orą į pietus nuo Arkties vandenyno.
Liūdniausias visuotinio klimato atšalimo scenarijus numato, kad iki 2100 metų temperatūra pakils šešiais laipsniais, nors aktyvistai tikisi, jog pavyks apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir temperatūra tepakils dviem laipsniais.
„Met Office“ mokslininkė ir tyrimo vadovė Sarah Ineson įsitikinusi, kad Saulės intensyvumo sumažėjimo poveikis tik laikinai pakoreguos klimato kaitos sukeliamą atšilimą. „Šis tyrimas rodo, kad regioninis Saulės intensyvumo sumažėjimo poveikis paprastai būna didesnis nei globalus poveikis, tačiau jis vis tiek nepakankamas tam, kad įveiktų žmogaus sukeltą visuotinį atšilimą. Tai reiškia, kad net jei ir išgyvensime Maunderio minimumą, apskritai mūsų žiemos vis vien taps švelnesnės“, – teigia S. Ineson.