Kol kas, pasak politologo, per derybas matėme tik laiko vilkinimą.
„Matyt, tai būtų veiksmingiausia (tiesioginės derybos ir su V. Putinu). Visa kita yra laiko vilkinimas, ką mes matome iš ankstesnių bandymų, etapų, kai nepaisant derybų, buvo bombarduojami Ukrainos miestai, nebuvo jokių ugnies sustabdymų.
Suprantu, ką Zelenskis kalbėjo Rusijos žurnalistams ir kartu mes žinome, kad Vakaruose yra ta pozicija, kad, bent jau dalies politikų nuomone, derėtis su velniu negalima ir nėra prasmės, bet neišvengiamai norint stabdyti karą, pirma, visi supranta, reikia kliautis Ukrainos kariais, bet svarbios ir diplomatinės priemonės. Reikia rasti formatą tam, kad Kremliui atstovautų ne tie, kurie bijo pasakyti tiesą Kremliaus vadovybei, kurie tik bando atstovauti kažkieno pozicijai, bet ir tie, kurie turi kažkokią nuomonę, turi galimybę priimti sprendimus ir panašu, kad toks ratas žmonių Rusijoje yra labai mažas“, – sako politologas.
Gali ryžtis bet kam
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad kovo pradžioje buvo galimai apnuodytas vienas Ukrainos derybininkų. Paklausus, ką tai parodo ir ar dar galima tikėtis ateityje kažkokių sklandesnių derybų, politologas sako, kad Kremlius ne kartą įrodė, kad yra pasiryžęs bet kam.
„Suprantama, kad bet kurioje autoritarinėje valstybėje yra tam tikri pavojai ir anksčiau matėme derybas, kurios buvo tokios parodomosios, Minsko derybos, kurios vyko Kremliui palankioje terpėje, teritorijoje. Todėl Zelenskis kalbėjo apie kažkokią neutralią teritoriją, ar tai būtų Šveicarija, Suomija, Austrija – bet kur, kur nekiltų pavojus delegacijos nariams ir kur nebūtų tekinama informacija, kas vyksta už uždarų durų.
Ši Ukrainos prezidento pozicija yra suprantama ir klausimas, ar tai iš tiesų įvyko (galimas delegacijos nario apnuodijimas). Prieš tai buvo daug pavyzdžių, kai Kremlius bandė susidoroti su savo oponentais ir ne Europos Sąjungos (ES) teritorijoje, bet ir namuose taip pat. Taip kad jų priemonių spektre nėra tokių dalykų, kurie atrodytų, kad tai neįmanoma, kad tai protu nesuvokiama, nes tam cinizmui Kremliuje nėra ribų“, – svarsto jis.
Supranta Zelenskio nepasitikėjimą tarptautinėmis institucijomis
Politologas taip pat sako suprantantis ir prezidento V. Zelenskio nepasitikėjimą tarptautinėmis institucijomis, nes jos, pasak politologo, kol kas neparodė didelio efektyvumo. Dabar Ukrainos prezidentas vis tik labiausiai pasitiki Ukrainos kariais ir visuomene, kuri gina savo žemę ir likimą.
„Velnias slypi detalėse. Reikia kalbėti tiksliau: kokios pajėgos, kokią misiją turėtų (Ukrainoje) ir lygiai taip pat žiūrint į istoriją, aš suprantu, kuomet prisimename, koks buvo susitarimas dėl karo Sakartvele, dėl Rusijos agresijos, kuo tai baigėsi, nepaisant to, kad įsitraukė ir Europos saugumo bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nepasitikėjimas tarptautinių institucijų efektyvumu yra pakankamai pagrįstas. Jeigu kalbame apie karą Ukrainoje, tai vėl, ir vėl, ir vėl kyla klausimas, o kur yra Jungtinės Tautos (JT), jų institucijos, kurios turi spręsti situaciją su pabėgėliais, humanitariniais koridoriais ir taip toliau ir panašiai.
Sudėtingas dalykas, bet karas jau vyksta ne vieną dieną, ne vieną savaitę ir kyla klausimas, kur yra tas JT mandatas apsaugoti civilius gyventojus ir užtikrinti, kad nebūtų vykdomi karo nusikaltimai. Taigi aš suprantu, kodėl Zelenskiui atrodo, kad įvedimas tarptautinių pajėgų, dar klausimas kokių, ir su kokiu mandatu, jis gali tik įšaldyti konfliktą ir jo nespręsti, ir tada tarptautinė bendruomenė tarsi atsipalaiduotų – neva svarbu tik sustabdyti ugnį. Zelenskio pasitikėjimas dabar yra savo kariais, savo visuomene, nes tai jų žemė, gyvybė, ateitis ir likimas. Jie tikrai nesitrauks.
Tas pasitikėjimas savimi pačiais yra pagrįstas, nes tarptautinė bendruomenė kol kas nepadarė tokių žingsnių, kad būtų didesnis pasitikėjimas tarptautinėmis institucijomis ir tarptautinėmis taisyklėmis“, – laidoje sako V. Jurkonis.