Kalbėdama apie Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai reiškiamus teisėsaugininkų įtarimus, politologė R. Urbonaitė aiškino, kad Darbo partijai problemos su teisėsauga, korupcine veikla – nieko naujo.
„Liberalų sąjūdžiui, kuris turbūt dar turėjo išsaugojęs bent dalį savo rinkėjų, nes po E. Masiulio skandalo griežtai atsiribojo nuo galimos korupcijos, buvo užbrėžęs aiškias raudonas linijas, dabar situacija keičiasi“, – tvirtino ji.
Pasak jos, po pareikštų įtarimų partijai nebepavyks atsiriboti nuo kaltinimų, nes korupcija kaltinama ji visa.
„Ar Liberalų sąjūdžiui pavyks apginti save – didelis klausimas, nes byla tęsiasi, ir kažin, ar prokuratūra reiškia įtarimus korupcija vien norėdama sudrebinti orą. Man būtų keista, jei teisėsaugininkai iki šiol būtų nepasimokę iš tų liūdnų atvejų, kai vykdyti skandalingi sulaikymai, garsūs kaltinimai paskui greitai subliūkšdavo. Labai norėčiau tikėti, kad šis teisėsaugininkų darbas buvo atliktas labai kruopščiai“, – aiškino politologė.
Pasak R. Urbonaitės, natūralu tikėtis, kad „lygioje vietoje“ prokurorai kaltinimų reikšti nesiimtų, nes tyrimų objektai yra politiškai svarbūs dariniai – partijos.
„Mano požiūriu, prokurorai greičiausiai pagrindo turi, o jeigu taip, tai partijai bus be galo sunku pasakyti, kad susitepę tik pavieniai nariai, kaip buvo pateikiama E. Masiulio atveju. Jeigu prokuratūra bus pasirengusi gerai, partijos laukia labai rimti iššūkiai, ir ji turės labai stipriai dirbti, jeigu nenorės apskritai išnykti iš politinio žemėlapio“, – tvirtino ji.
R.Urbonaitė minėjo, kad politinės korupcijos bylos trunka ilgai. „Jei Liberalų sąjūdžio byla nesibaigs iki būsimųjų rinkimų, arba baigsis ne partijos naudai, puikiai suprantame, kad kiti rinkimai jau gali būti be Liberalų sąjūdžio“, – sakė politologė.
Advokatų profesinės bendrijos „Merkevičius, Juonys ir partneriai“ advokatas, baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius teigė, kad iki šiol panašus atvejis, kai įtarimai reikšti visai partijai, buvo Darbo partijos byla.
DELFI primena, kad įtarimai Darbo partijai pirmą kartą buvo pareikšti 2006 m. birželio 29 dieną. Juridiniam asmeniui Darbo partijai per įgaliotus jos atstovus tuometinę pirmininkę Loretą Graužinienę ir advokatą Valdemarą Bužinską įtarimai buvo pateikti pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – 220 ir 222. Pirmasis numato atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, antrasis už apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Generalinė prokuratūra tuo metu vykdė ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos arba dvigubos DP buhalterijos ir partijos finansavimo.
Siekdama išsisukti,o tuo pačiu, ir neprarasti valstybės skiriamų dotacijų, Darbo partija reorganizavosi – 2013 metais susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tuomet naujasis darinys buvo pavadintas Darbo partija (leiboristai). Dėl reorganizacijos, po kurios formaliai įsteigtas naujas juridinis asmuo, partijos atžvilgiu buvo nutraukta „juodosios buhalterijos“ byla, nors partijos vadovai buvo nuteisti dėl sukčiavimo. Vėliau rudenį Darbo partija (leiboristai) po susijungimo su Krikščionių partija grįžo prie senojo pavadinimo.
„Tačiau Aukščiausias teismas pasakė, kad persiregistravimas ar susijungimas neužkerta kelio baudžiamajai atsakomybei. Taigi, vienintelis tikras atsakymas, kokį turime – tai paminėti teismo argumentai“, – pažymėjo teisininkas.
Jo manymu, kalbant apskritai, partijai reiškiami įtarimai gali atnešti įvairių pasekmių – net iki politinės organizacijos uždarymo.
„Bet ar tai galėtų būti adekvati sankcija už kažkokį vieną epizodinį papirkimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu epizodą, aš labai abejočiau“, – sakė jis.