„Seimas renkasi jau į paskutinę šios kadencijos sesiją. Sesijos darbų programoje siūloma 540 projektų. (…) Galėčiau pajuokauti, kad visi sako, kad labai didelis projektų skaičius, bet didelė dalis jų – asmeninės iniciatyvos, jų niekas neatsisako, visi nori būti pasižymėję“, – apie Seimo narių pasiūlymus sakė V. Pranckietis.
Per pilną praėjusią Seimo sesiją buvo priimti 364 teisės aktai.
„Aišku tai, kad laiko neužteks visiems šiems projektams, liks dalis ateičiai“, – kalbėjo Seimo vadovas. Jis žadėjo, kadencijos darbų programa bus dėliojama prioriteto principu.
„Reikėtų išskirti sesijos ypatumus – baigiama vykdyti Vyriausybės programa, didelis klausimas – koronavirusui suvaldymas, jis išlieka aktualus, nes antroji banga lyg ir neleidžia mums atsipalaiduoti. Ir trečiasis pajuokaujant klausimas – rinkimai, žinoma, kad visi norės pasirodyti ir diskusijos tęsis kur kas ilgiau nei įprastai“, – prognozavo politikas.
Lapkričio 12 ar 16 dieną bus išrinktas ir sukviestas naujasis Seimas.
„Reikės suvaldyti rinkimų aistras tuose posėdžiuose, nes turime siekti produktyvaus darbo, ne populizmo“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Naujas biudžetas
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė teigė, kad nežiūrint didžiulio kiekio įstatymų projektų, Seimo narių atsakomybė yra dalyvauti posėdžiuose, tai parlamentarė pabrėžė bendraudama ir su šalies vadovu.
„Su prezidentu aptarėme svarbiausius aspektus – priimti teisės aktus, ne registruoti naujus. Labai svarbu mums – parlamentinę kontrolę tos situacijos, kuri yra dabar šalyje, prieš valstybės biudžetą“, – sakė ji.
„Šios kadencijos Seimui teks ne tik pateikti, bet ir atlikti pirmąjį biudžeto svarstymą, tai didžiulė atsakomybė“, – pabrėžė ji.
Kitų metų valstybės biudžetas bus registruojamas spalio 17 dieną, pateikiamas – 25 dieną.
Bijo chaoso
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis po susitikimo sakė, kad nerimaujama dėl galimo chaoso Seime.
„Trys pagrindinės nuostatos, kurios nuskambėjo diskusijoje – kelia šiek tiek susirūpinimo pateiktų ir registruotų įstatymų gausa, turime daugiau nei pusę tūkstančio įstatymų, kurie turėtų būti bent jau pateikti rudens sesijoje, suprantant, kad tų posėdžių nėra tiek daug. Seimo nariai dalyvauja susitikimuose su rinkėjais, ruošiasi debatams, tai gali lemti dar didesnį chaosą Seime“, – sakė politikas.
Jis valdančiuosius ragino atsirinkti svarbius įstatymų projektus.
„Mano siūlymas valdantiesiems yra ieškoti būdų kaip tų įstatymų kiekį mažinti. Nes sumaišties ir suirutės norime kiek galima mažiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kitas aptartas aspektas – ryškėja nuostatos susijusius su kitų metų biudžetų.
„Prezidentas iškėlė tokį nuogąstavimą, kad Sodros biudžetas, kuris nesurenkamas ir jos rezervas, kuris yra išleistas, turėjo būti skirtas kitų metų pensijų indeksavimui, tų pinigų nėra. Mes iki galo nežinome, skaičiai nėra pateikti, nes ši Vyriausybė atsisakė patekti biudžetą taisymui“, – priminė jis.
G. Landsbergis teigė, kad pasigenda ir griežtesnės šalies pozicijos Baltarusijos atžvilgiu. Todėl naujoje Seimo sesijoje planuojama nauja rezoliucija. Joje – nuostatos dėl laukiančio Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimo, kurio metu gali būti diskutuojama dėl bendros valstybės sukūrimo.
„Mano vertinimu pasirašius tokį susitarimą, įvyktų Baltarusijos de facto aneksija. Jeigu Lietuva nepripažįsta prezidento, rinkimų, neturėtų pripažinti ir tarptautinį sutarčių kylančių iš neteisėto prezidento padėto parašo“, – kalbėjo TS–LKD lyderis.
Jis ragino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pateiktą sąrašą, kuriems skelbiamos nacionalinės sankcijos, taip pat patvirtintos Seimo rezoliucija.
„Maratono pabaiga“
Kaip po susitikimo žiniasklaidą informavo prezidento vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis perdavė šalies vadovo palinkėjimą – nesuklupti rinkimų akivaizdoje.
„Prezidentas vaizdžiai apibendrino dabartinę situaciją Seime – maratono pabaiga. Ir palinkėjo Seimui finišo tiesiojoje nesuklupti. Nepaisant to, kad rinkiminis laikotarpis, tikėtina, daugiau chaoso Seime gali būti, priimant sprendimus, bet yra pavyzdžių, kad partijos gali susitarti“, – sakė prezidento patarėjas.