Komisija išsirinko savo favoritą
Lapkričio mėnesį jau rašėme, kad LRT pastatų komplekso atnaujinimo ir planuojamų statybų architektūrinio konkurso vertinimo komisijai yra pateikti 5 projektiniai pasiūlymai. Tačiau brangiausio vertė siekia 148 245 240 Eur be PVM. Pridėjus PVM suma išauga iki maždaug 179 376 740 mln. eurų.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
Kaip matyti viešuose šaltiniuose, pirmojo pasiūlymo vertė – beveik 45 mln. Eur be PVM. Antrasis pasiūlymas – jau minėtas pats brangiausias. Trečiasis nėra nurodęs bendros projekto vertės. Ketvirto pasiūlymo kaina – daugiau nei 35 mln. eurų. Tiesa, čia nėra nurodyta, ši kaina su ar be PVM. Penkto pasiūlymo vertė – beveik 65 mln. eurų be PVM.
Nors vieno pasiūlymo vertė nėra nurodyta, šaltinių teigimu, ji mažesnė nei brangiausio konkurso pasiūlymo.
Gerai informuotų Delfi šaltinių teigimu, būtent brangiausias pasiūlymas už 179 mln. eurų sulaukė daugiausiai konkurso komisijos dalyvių simpatijų ir palaikymo.
Taigi, šaltinių duomenimis, komisijos narių favoritu tapo būtent projektinis pasiūlymas „Juosta“.
O kas yra jo autorius? Gerai informuoti šaltiniai sakė, kad šį pasiūlymą pateikė Lietuvos architektų rūmų vadovo Luko Rekevičiaus kontroliuojama įmonė.
Jei tai tiesa ir tikrai šis architektas pateikė šį pasiūlymą, projekte bendra projekto suma išskirta į 2 etapus. Pirmasis etapas – naujasis pastatas. Jo tūris – 251208 kub. m. Nurodytas įkainis – 530 Eur/ kub. m. be PVM. Taigi bendra suma be PVM siekia 133 140 240 Eur.
2 etapas – saugomas pastatas. Jei pirmojo pastato dydis buvo matuojamas kubiniais metrais, tai antrasis paraiškoje matuojamas kvadratiniais metrais. Iš viso 5035 kvadratinių metrų. Ir įkainis čia skaičiuojamas taip pat ne pagal kubinius metrus, bet jau pagal kvadratus. Suma siekia 3000 Eur kvadratiniam metrui. Tai sudaro 15 105 000 Eur be PVM.
„Prognozuojamos projektinės įgyvendinimo idėjos kaštai siūlomi skaičiuoti pagal A klasės verslo pastato analogą, t.y. su pilnu įrengimu tokio pastato 1 kvadratinis metras kainuoja apie 2000 Eur be PVM, o tokio pastato vieno kubinio metro statyba kainuoja apie 500 Eur be PVM. Kadangi LRT pastate yra didelio aukščio erdvių, tai siūloma kaštus skaičiuoti pagal pastato tūrį. Kartu su naujuoju pastatu tvarkomas sklypas, prieigos, tad tai dar pridėtų apie 30 Eur prie 1 kubinio metro tūrio.
(...) Kainos yra vertinant įprastas inžinerines sistemas. Specialiosios TV technologinės inžinerinės sistemos transliacijai, MCR ir pan. nėra įvertintos, nes trūksta viešai prieinamų analogų Lietuvoje, kuriais būtų galima pasiremti“, - nurodoma pateiktame pasiūlyme.
Konkursas buvo sustabdytas
Šaltinių teigimu, LRT dėl vykdomo konkurso yra gavusi kelias pretenzijas. Dėl to, kaip nurodė konkurso dalyviai, pirkimas buvo sustabdytas. Tačiau vėliau jis buvo vėl atnaujintas.
LRT atstovė Miglė Savickaitė Delfi dar lapkričio mėnesį buvo nurodžiusi, kad LRT iš tiesų buvo sustabdžiusi pirkimo procedūras.
„VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vykdo VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija būstinės S. Konarskio g. 49, Vilniuje, atvirą architektūrinį projekto konkursą, kurio antrieji dalyvių pasiūlymų vokai turėjo būti atplėšti spalio 29 d. Tačiau spalio 28 d. buvo gauta tiekėjo pretenzija, todėl Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 103 str. 2 d., nedelsdama sustabdė Pirkimo procedūras, kurios vėl atnaujintos.
Šiuo metu toliau vyksta viešųjų pirkimų procedūros, todėl informacija, susijusi su konkursu, yra prieinama tik konkurso dalyviams“, - lapkričio mėnesį nurodė M. Savickaitė.
Tuomet Delfi klausė, kiek iš viso buvo gauta pretenzijų ir koks jų turinys, tačiau LRT šios informacijos nepateikė.
Taigi, po LRT pirkimo procedūrų sustabdymo turėjo būti grįžtama į pasiūlymų vertinimo stadiją. Todėl teoriškai konkurso laimėtojas galėjo ir pasikeisti. Tačiau galėjo ir likti tas pats.
„Buvo tiesiog patenkinta pretenzija ir sugrįžta į pasiūlymų vertinimo stadiją. Dabar LRT tęsia procedūras toliau. Įmanoma, kad pasikeis ir laimėtojas, o gal tik bus pašalinti procedūriniai trūkumai ir niekas nepasikeis. Laimėtojai jau kaip ir buvo žinomi, bet dabar formaliai jie turės būti išrinkti iš naujo“, - Delfi sustabdžius konkursą yra teigęs jame dalyvaujantis architektas.
Konkurso laimėtoju antrą kartą tapo tas pats architektas?
Lapkričio mėnesio pabaigoje iš konkurse dalyvaujančių architektų Delfi pasiekė nauja informacija. Jie nurodė, kad LRT architektūrinio konkurso komisija laimėtoju dar kartą patvirtino tą patį projektą. „Reikia sulaukti apskundimo terminų ir tada jau bus paskelbta oficialiai“, - nurodė architektas, nenorėjęs, kad jo tapatybė būtų viešai įvardyta.
Jis nurodė, kad vokai turėjo būti atplėšti lapkričio 30 dieną: „Kitas žingsnis turėtų būti lapkričio 30 d. Atplėš vokus ir sužinos, kas buvo pripažintas laimėtoju. Bet faktas, kad laimėtojas jau yra žinomas.“
„Šiandien LRT turėjo būti atplėšimas. Tačiau gavo pretenziją, vėl nukėlė. Vakar buvo pranešimas dalyviams, kad vertinimas nepasikeitė“, - tokią informaciją pateikė konkurso dalyvis.
Taigi, jei yra tiesa tai, ką sako konkurso dalyviai, lapkričio 30 d. turėjo įvykti vokų atplėšimo procedūra. Tačiau gavus pretenziją esą ši procedūra buvo nukelta. Taip pat iš architektų sužinojome ir tai, kad konkurso favoritu ir antrą kartą tapo konkursinis pasiūlymas „Juosta“.
Nuo detalių komentarų susilaiko
Jei teisinga konkurso dalyvių informacija, šio pasiūlymo autorius yra Lietuvos architektų rūmų pirmininkas L. Rekevičius. Jam uždavėme kelis klausimus ir paprašėme patvirtinti arba paneigti informaciją, kuria pasidalino architektai.
L. Rekevičius Delfi pateikė trumpą atsakymą, bet į konkrečias detales nesileido. Jis teigė, kad galioja konfidencialumo reikalavimai, todėl nenorėjo teikti atsakymų į konkrečius klausimus.
„Situacija nuo paskutinio mano komentaro nepasikeitė. Konkurso procedūros nėra baigtos, visi dalyvių darbai vis dar anonimiški, o vokai su šifrais dar neatplėšti – man būtų neetiška kažką komentuoti apie konkurso eigą ir kitus niuansus.
Kiek žinau, tokiais konfidencialumo įsipareigojimais kol kas privalo būti susisaistę visi konkurso dalyviai bei žiuri nariai, todėl komentarą galėtų išsakyti nebent konkurso organizatoriai“, - tokią poziciją Delfi išsakė L. Rekevičius.
LRT atstovai viešai yra teigę, kad konkurso dalyviai turėtų paaiškėti lapkričio mėnesį. Tačiau taip neįvyko.
Paklausėme LRT, kada tikimasi baigti visas procedūras ir paskelbti nugalėtoją, tačiau konkretaus atsakymo negavome.
Delfi taip pat kreipėsi ir į LRT ir klausė, ar teisinga informacija, kad laimėtoju antrą kartą tapo pasiūlymas „Juosta“. Taip pat teiravomės, kiek ir kokio turinio pretenzijų iš dalyvių šio konkurso metu buvo gauta. Tačiau atsakymai į šiuos klausimus nebuvo pateikti.
Jei laimėtoju tikrai pats pasiūlymas, kurio vertė siekia 179 mln. eurų, ar LRT yra pasirengusi skirti tiek lėšų pastatų atnaujinimui? Į šį klausimą konkretaus atsakymo taip pat negavome.
LRT uždavėme aštuonis klausimus, vėliau paklausimą papildėme dar keliais klausimais. Tačiau visuomeninio transliuotojo atstovė Miglė Savickaitė pateikė trumpą vieną pastraipą apimantį atsakymą.
„Šiuo metu vis dar vyksta viešųjų pirkimų procedūros. Kaip jau informavome anksčiau, mes, pagal teisės aktus, neturime teisės komentuoti detalių – informacija, susijusi su konkursu, yra prieinama tik konkurso dalyviams. Net ir atplėšus antruosius vokus – viešųjų pirkimų procedūros nėra pasibaigusios“, - nurodė M. Savickaitė.
Iš kokių pinigų vyks rekonstrukcija
Ir tai dar nėra vienintelis pirkimas, susijęs su LRT pastatų atnaujinimo konkursu. Štai VšĮ nacionalinis radijas ir televizija 2021 01 21 pasirašė 4.000,01 Eur vertės sutartį su MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Ja nusipirkta ekspertinio vertinimo ir konsultavimo dėl LRT naujo pastato architektūrinio konkurso paslauga.
Vis dėlto iki šiol išleistos sumos – tik simbolinės. Ateityje reikės gerokai daugiau.
Jei tikrai konkursą laimės brangiausias pasiūlymas, LRT pastatų atnaujinimas gali kainuoti brangiau nei nacionalinis stadionas Vilniuje. Štai pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sostinės savivaldybės ir koncesininko, investicijų bendrovės „BaltCap“ pasirašytą daugiau nei 160 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, iki 2024-ųjų pabaigos planuojama pastatyti UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu.
Tačiau gerokai daugiau nei 160 mln. eurų biudžetui gali kainuoti LRT būstinės statybos. Štai konkurso vertinimo komisijai yra pateikti 5 projektiniai pasiūlymai. Brangiausio vertė siekia 148 245 240 Eur be PVM. Pridėjus PVM suma išauga iki maždaug 179 376 740 mln. eurų.
Taigi, LRT paklausėme, iš kokių finansų bus rekonstruojami LRT pastatai: LRT pats turi nusimatęs ir sukaupęs reikiamą finansavimą ar bus prašoma lėšų iš valstybės biudžeto. Taip pat teiravomės, jei bus prašoma valstybės lėšų, ar LRT jau kreipėsi į Finansų arba į Kultūros ministeriją dėl reikiamų lėšų? Jei kreipėsi, kokį poreikį suformavo?
Vis dėlto M. Savickaitė į šiuos klausimus detalių atsakymų nepateikė. Ji atsiuntė bendro pobūdžio dviejų sakinių komentarą.
„Šiuo metu visos išlaidos, susijusius su LRT NT, yra dengiamos iš LRT biudžeto. Naujam LRT pastatui yra svarstomi įvairūs finansavimo scenarijai“, - nurodė M. Savickaitė.
Tuo metu Finansų ministerija teigė besitikinti, kad pats LRT turi susiplanavęs reikiamą biudžetą pastatų atnaujinimui.
„LRT paskelbė konkursą, jie turi įstatymu užtikrintą finansavimo modelį, todėl, tikėtina, yra susiplanavę ir finansavimą. Šie klausimai skirti LRT, jie pagal kompetenciją turėtų atsakyti“, - paaiškino Finansų ministerijos atstovė Daiva Baužienė.
Galiausiai jos paprašėme patikslinti, ar galima suprasti, kad „Finansų ministerija nėra numačiusi LRT pastatų atnaujinimui skirti finansavimą?“
Ji patvirtino, kad ministerijos planuose nėra numatytas pinigų skyrimas LRT pastatų atnaujinimui: „Ne, nėra.“
Kultūros ministerija savo ruožtu teigė, kad pats LRT turėtų būti numatęs finansavimą savo pastatų atnaujinimui. Taip pat ministerijos atstovė Viktorija Vitkauskaitė pažymėjo, kad ateinančiais 2022 metais valstybės biudžete LRT pastatų atnaujinimui lėšų nėra numatyta.
„Apie vykstantį architektūrinį konkursą bei finansavimo šaltinius turėtų komentuoti LRT atstovai. 2022 m. valstybės biudžete lėšos tam nėra numatytos, tačiau poreikis pastatų rekonstrukcijai yra akivaizdus, todėl šia tema ateityje laukia diskusija. Visuomeninis transliuotojo finansavimo modelis yra užtikrintas įstatymu, kurio ir yra bei bus laikomasi“, - nurodė V. Vitkauksaitė.
Galimybių studijoje numatyta kur kas mažesnė suma
Kaip lapkričio mėnesį rašė Delfi, 2019 m. L. Rekevičiaus įmonė „Aketuri architektai“ prisidėjo rengiant „LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją“.
Registrų centro duomenimis, jis yra šios įmonės vadovas ir akcininkas.
CVPP svetainėje matyti, kad LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją parengė UAB „Optimalus progresas“. 2019 m. pasirašytos sutarties vertė siekia 50.699,00 Eur.
Būtent ten numatyta, kad reikalingas LRT pastatų atnaujinimas.
Tačiau tada studijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir L. Rekevičiaus įmonė, įvardyta projekto sąmata buvo kur kas mažesnė.
„Išanalizavus Vilniuje esančio NT panaudojimo alternatyvas nustatyta, kad didžiausia ekonominė nauda būtų sukurta S. Konarskio g. 49 esančiame žemės sklype išvysčius naują LRT veiklai pritaikytą pastatą, atitinkantį visus maksimalioje poreikių programoje numatytus reikalavimus. Bendra investicijų suma projektui sudarytų 47,53 mln. EUR (su PVM). Projektavimo darbus LRT galėtų pradėti 2021 m., o rangos darbus baigti 2025 m. pabaigoje“, - rašoma studijoje.
CVPP svetainėje pateiktame pasiūlyme matyti, kad tiekėjas UAB „Optimalus progresas“ pasitelkė ir subtiekėją UAB „Aketuri architektai“. L. Rekevičiaus vadovaujama įmonė buvo atsakinga už šias studijos dalis: efektyvaus patalpų panaudojimo galimybių analizė; administracinių patalpų standarto sukūrimas; projekto scenarijų nagrinėjimas architektūriniais – urbanistiniais aspektais.
Prie atsakingų specialistų nurodytas būtent architektas L. Rekevičius.
Kaip nurodyta galimybių studijoje, bendra investicijų suma projektui sudarytų 47,53 mln. Eur (su PVM). Tačiau dabar pažiūrėjus į pateiktą pasiūlymą „Juosta“, matyti, kad suma gerokai šoktelėjo ir siekia daugiau nei 179 mln. eurų.
Nors LRT atstovai dar tik skelbiant konkursą įvardijo kur kas kuklesnes sumas.
Sa.lt 2021 m. rugsėjo 21 d. rašė, kad LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel anksčiau teigė, jog LRT būstinę tikimasi pastatyti iki 2025 metų, ji turėtų kainuoti apie 47,5 mln. eurų.