45 proc. apklaustųjų mano, kad jiems labiausiai patinka visuomenininko, žurnalisto Andriaus Tapino, 27 proc. – dainininko Marijono Mikutavičiaus, 25 proc. – žurnalisto Edmundo Jakilaičio, 23 proc. – laidų vedėjos Beatos Nicholson, o 19 proc. – dainininko Andriaus Mamontovo viešas kalbėjimas. Tai parodė komunikacijos ir viešojo kalbėjimo agentūros „WOW. World of words“ užsakymu bendrovės „Kantar“ balandžio 2–9 dienomis atlikta TOP 10 Lietuvos miestų gyventojų internetinė apklausa. Joje dalyvavo 607 respondentai.
Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas , dabar – aktyvus „jutuberis“ Skirmantas Malinauskas (jo kalbas įvertino 17 proc. respondentų), istorikas Alfredas Bumblauskas (15 proc.), ekonomistas Nerijus Mačiulis (14 proc.), kunigas Algirdas Toliatas (12 proc.), apžvalgininkas Andrius Užkalnis (11 proc.).
Iš medikų bendruomenės respondentai išskyrė šeimos gydytoją, prof. Vytautą Kasiulevičių, kurio viešą kalbėjimą įvertino 10 proc. respondentų.
Iš meno pasaulio žmonių tarp lyderių šioje srityje pateko ir režisierė Dalia Ibelhauptaitė (10 proc.), rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (7 proc.).
Po 7 proc. respondentų įvertino ekonomistės Rūtos Vainienės, verslininko Roberto Dargio ir edukologės Austėjos Landsbergienės viešąjį kalbėjimą. 2 proc. teigė, kad jiems įsiminė Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo viešas kalbėjimas.
Tyrimo vykdytojai atkreipė dėmesį, kad B. Nicholson ir D. Ibelhauptaitės kalbėjimą daugiau pažymėjo moterys. S. Malinausko pozicijos raiška daugiausia patinka jauniausiems respondentams (20-35 m. amžiaus). O A. Toliato viešosios kalbos kaip tik rečiau patinka šios amžiaus grupės asmenims.
Patinka, kai kalba įdomiai, „nevynioja į vatą“
Šioje apklausoje ir patys respondentai turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę apie apklaustuosius atviruose komentaruose. Tai, pavyzdžiui, apie ekonomistą N. Mačiulį vienas iš respondentų parašė, kad jis patinka „dėl nuoširdumo, nevyniojimo į vatą“.
Šioje apklausoje esanti Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė kažkam iš respondentų įsiminė, nes „jos visada įdomu klausytis ir išsakomos mintys yra įdomios“.
Tarp atvirų komentarų galima aptikti ir pasisakiusių apie užsienio žymius nuomonių lyderius.
Du komentarai buvo apie verslininką, įmonių „Space X“ ir „Tesla“ įkūrėją Eloną Muską. Vienas žmogus jį įvertino už tai, kad „aiškiai ir įdomiai pristato gaminius. Tinkama gestikuliacija, aiški kalba“.
„Jis geba įkvėpti visus“, – rašė kitas respondentas.
Dalis apklaustųjų išskyrė popiežiaus Pranciškaus viešą kalbėjimą, už tai, kad jis „aiškiai pasisako visomis temomis“, yra „protingas ir nuoširdus“.
„Tikras, tiesus, besirūpinantis žmonėmis, jo kalbose nėra egoizmo, poteksčių“, – rašė kitas respondentas.
Lietuvoje žmonės jau irgi dėmesį atkreipia į Vakaruose tam tikruose sluoksniuose madingą šveicarų kilmės filosofą Alainą de Bottoną .
„Įdomiai, įtraukiančiai ir konkrečiai kalba, skoningai pajuokauja. Kalbos yra tinkamo ilgio, kad būtų galima išlaikyti dėmesį“, – rašė vienas iš respondentų atvirame komentare.
Kažkas įsidėmėjo rusų istoriką, knygų apie Antrą pasaulinį karą autorių Marką Soloniną.
„Apie neįdomius dalykus kalba įdomiai“, – pažymėjo vienas iš respondentų.
Priekyje atsidūrė asmenybės, gebėjusios telkti
Apklausą užsakiusios agentūros „WOW. World of words“ įkūrėja Neringa Bliūdžiūtė iš tyrimo duomenų daro išvadą, kad bendrai žinomumas turi įtakos rezultatams.
„Visi šitie žmonės turi labai stiprų savo prekinį ženklą, aiškią žinutę. Manau, kad ir šiuo atveju (kaip ir su politikais) pasikartoja tendencija, kad gebėjimas iškomunikuoti aiškią žinutę lėmė jų tokį išreitingavimą“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Komunikacijos specialistė atkreipė dėmesį ir į šių asmenybių gebėjimą telkti žmones.
„Priekyje yra žmonės (A. Tapinas, M. Mikutavičius, A. Mamontovas), kurie tam tikrais momentais mobilizavo žmones veiksmams. Tai parodo jų charizmą“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
Kartu pašnekovė pastebėjo, kad, skirtingai nuo politikų, šioje apklausoje pirmajame penketuke yra tik viena moteris.
„Kai mes moterų matome daugiau, mes jas ir vertiname objektyviau. Tą matome politikoje. Tuo metu, viešojoje erdvėje man matosi labai ryškus vyrų dominavimas. Manau, kad, kai mes viešojoje erdvėje į tas sritis įsileisime daugiau moterų, tada ir jų gebėjimai bus vertinami kitaip“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Bliūdžiūtė: kalbėjimas yra santykis
Komunikacijos ekspertė pabrėžė, kad pastovus dalyvavimas viešajame gyvenime lemia tų asmenų rezultatus ir šioje apklausoje.
„Tą rodo ir A. Tapino, ir B. Nicholson pozicijos. (…) Kasdienės investicijos akivaizdžiai matosi. Bet matosi ir kitos mobilizacinės investicijos, pavyzdžiui, M. Mikutavičius arba A. Mamontovas savo laiku uždirbo savo žinomumo kapitalą, ir juo gyvena. Tada jiems nereikia kiekvieną dieną apie save priminti. Jų legenda yra gyva, ją reikia tik kas kažkiek laiko pakurstyti“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Iš platesnių apklausos duomenų, pasak specialistės, matosi, kad apskritai žmonėms patinka nuoširdumas, pasitikėjimas savimi, ryšys su auditorija, humoras, gebėjimas aiškiai, konkrečiai ir natūraliai kalbėti
„Tai žinant, visas šitas sąrašas tampa suprantamesnis“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
Specialistė mano, kad vidinis noras eiti į viešumą, kalbėti, gali būti susijęs su dviem dalykais.
„Man iš profesinės srities daugiausiai tenka susidurti su dviejų tipų žmonėmis: arba žmogus turi ką papasakoti, kažkuo labai stipriai tiki, turi tam tikras žinias, ir negali nekalbėti. Arba žmogus labai mėgsta eiti į kontaktą su auditorija, nebijo kitų žmonių, jam yra įdomi kitų žmonių nuomonė“, – pasakojo N. Bliūdžiūtė.
Pasak specialistės, šiuo atveju svarbu, kad „tu turi turėti, ką pasakyti, turi norėti kažką pasakyti, ir neturi bijoti žmonių, jie tau turi būti įdomūs“.
„Šie duomenys skiriasi nuo bendro populiarumo reitingo. Žmonės parodė, kad jie suprato klausimą teisingai, buvo vertinamas gebėjimas kalbėti. Tai formuojasi ilguoju laikotarpiu. Tai nėra kažkokie vienetiniai blykstelėjimai, kad „kažką padariau, ir mane visi atsimena“. (…) Tu tą kapitalą krauniesi pamažu.
Kalbėjimas yra santykis, o santykis yra nuolatinis dalykas, turi jį nuolatos kurti, atnaujinti, dėti pastangas, norėti jį kurti. Geri kalbėtojai paprastai yra tie, kurie nori kalbėti. Auditorija irgi daugiausiai vertina nuoširdumą. O tai yra tavo atviras ėjimas į visuomenę, bendruomenę“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
Nustebino Mikutavičiaus pozicija
Ryšių su visuomene agentūros „Opinio.lt“ vadovas Arūnas Armalis, matydamas apklausos rezultatus, nustebo, kad antroje vietoje atsidūrė M. Mikutavičius.
„Marijonas yra labiau rašto žmogus. Yra puikūs jo įrašai (feisbuke) ir tekstai, kai jis dar buvo „kolumnistu“. Tačiau, su visa pagarba visai jo puikiai kūrybai, man labai sunku jo klausytis kaip radijo žmogaus“, – atvirai kalbėjo A. Armalis.
Iš pirmojo penketuko viešųjų ryšių specialistui asmeniškai vienareikšmiu lyderiu atrodo E. Jakilaitis.
„Jeigu kalbėsime apie kalbos švarumą, intonacijas, gebėjimą valdyti savo ir pašnekovų kalbą, tai E. Jakilaitis man yra kur kas pranašesnis už likusius pirmojo penketuko žmones“, – sakė A. Armalis.
Viešųjų ryšių specialisto įsitikinimu, M. Mikutavičius ir A. Mamontovas į penketuką pateko ne dėl kalbos įgūdžių, o dėl kitų savo savybių.
„Jie yra maksimaliai mėgstami žmonių, ir minimaliai turi „heiterių“ (tų, kurie jų nekenčia – „Delfi“)“, – teigė A. Armalis.
Užkalnis nelabai turi galimybių patekti į penketuką
Viešųjų ryšių ekspertui nekelia nuostabos, kad A. Užkalnio pozicija yra šiek tiek žemesnė.
„Kuomet žmogus savo žinomumą kuria per provokatyvius dalykus, jam būtų sunku būti aukštai topuose, nes jis, priešingai nei A. Mamontovas arba M. Mikutavičius, turi bent jau per pusę (o gal ir dar kitokiomis dalimis) gerbėjų ir antipatikų“, – sakė A. Armalis.
Pašnekovas pastebėjo, kad A. Užkalnis puikiai rašo ir kalba, tačiau pats pasirinktas žanras jam uždeda lubas.
„Provokatyvi komunikacija yra jam ir galimybė, ir grėsmė“, – teigė A. Armalis.
Moterys nedrąsiai eina į viešumą
Šioje apklausoje tarp labiausiai pastebimų kalbėtojų mažai moterų. Specialistas sutiko, kad joms Lietuvoje dar sunku prasiskinti kelią ir būti vertinamoms kaip kažkokios konkrečios srities autoritetu.
„Yra juk ir lygiagreti apklausa dėl žiniasklaidoje kalbinamų ekspertų. Ten vyrauja vyrai“, – sakė A. Armalis.
Pašnekovui įsiminė vienos iš Lietuvos banko padalinių vadovės žodžiai, kad ji buvo vienintelė, kuri kandidatavo į vadoves, nes „moterys aplikuoja į vadovus tik tada, kai būna 120 proc. garantuotos savo galimybėmis, o vyrams užtenka gal ir 70 proc., jie eina „va banque“.
„Kai konsultuoju moteris ir vyrus matau, – kad pradėtų komunikuoti ir užsiimti asmeniniu marketingu, drąsiau eitų viešumą, jeigu tai bus dešimties žmonių grupė, ten bus kokios keturios moterys ir šeši vyrai“, – pasakojo A. Armalis.
Landsbergienę riboja jos pavardės svoris
Daugelis tų žmonių, kuriuos matome tarp lyderių lentelėje, tą pasiekė nuolatiniu darbu. Specialistas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, B. Nicholson neblogai išnaudojo savo žinomumo kapitalą savo verslui, ir po to, kaip gera komunikatorė, turinti puikias įgimtas ir išlavintas savybes, – ir kaip televizijos žmogus.
„Tai yra juodas darbas“, – sakė A. Armalis.
Tarp tokių pavyzdžių specialistas išskyrė ir A. Landsbergienę.
„Jos žinomumas yra ne todėl, kad ji yra Gabrieliaus Landsbergio žmona. Ji kaip švietimo profesionalė dėjo daug pastangų. (…) Ji ir dabar daug komunikuoja“, – kalbėjo A. Armalis.
Specialisto nuomone, A. Landsbergienė ir D. Ibelhauptaitė yra tam tikra prasme panašios kaip nuomonės lyderės.
„Tai yra drąsios moterys. Ypač D. Ibelhauptaitė nevengia įžūlesnių, tiesių pasisakymų. Austėja supranta, kokią pavardę ji neša, ir tai ją prilaiko. Manau, kad, jeigu ji būtų ne Landsbergienė, tai ji dar aštriau kai kuriais dalykais pasisakytų“, – sakė A. Armalis.
Vieniems tas duona kasdieninė, kiti atėjo iš būtinybės
Pagal tai, kas skatina tuos žmones eiti į viešumą, specialistas juos suskirstė į kelias dalis.
„Vieniems tai yra kasdienė duona. Tai yra A. Tapinas, M. Mikutavičius, A. Mamontovas. Jiems žinomumas yra jų duona“, – sakė A. Armalis.
Į kitą grafą specialistas dėjo tokius asmenis kaip ekonomistas N. Mačiulis, kuris yra tarp labiausiai cituojamų žmonių.
„Žinau jo istoriją, nes yra tekę su juo bendrauti. Tai buvo ėjimas į viešumą iš reikalo. Tuo metu, kai jį nusamdė „Swedbankas“, turėjome vienvaldį viešą ekonomistą, tai yra dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą.
Tada iš ISM į „Swedbanką“ atėjo N. Mačiulis, ir jis pradėjo komunikuoti, ir pradėjo tai daryti visai kitu stiliumi nei G. Nausėda. Beje, N. Mačiulis atvedė G. Nausėdą į feisbuką. Nes iki N. Mačiulio G. Nausėdos feisbuke nebuvo“, – pasakojo A. Armalis.
Specialistas prisiminė, kad G. Nausėda komunikavo praktiškai tik per profesinius pjūvius.
„N. Mačiulis net ir dabar, jeigu pažiūrėtumėte, daro tą modelį, kuris yra apibrėžtas praktiškai pagal idealų asmeninio marketingo modelį. Ten yra ir jo darbinė sritis. Jis deda įžvalgas kaip ekonomistas. Ten jūs rasite ir jo dialogus su dukra. Tai yra jis parodo savo šeimą. Ir jis parodo savo asmeninius pomėgius. Kažkada buvo bėgimas, paskui – šuoliai į vandenį.
Čia ir yra visavertis nuomonės lyderio paveikslo formavimas per socialinius tinklus. Nemanau, kad jis strategiškai tai darė, bet jis turi gerą intuiciją. (…) Ir aplenkti G. Nausėdą pagal citatas jam pavyko per dvejus metus“, – sakė A. Armalis.
Feisbukas dar nėra viskas
S. Malinauskas, specialisto nuomone, specialiai neformavo savęs kaip nuomonės lyderio.
„Jis save pozicionavo kaip tyriminį žurnalistą. Pradžioje buvo jo įdirbis „15min“, po to nemažą žinomumą (tik galėtume diskutuoti ar į pliusą, ar į minusą) davė darbas su Sauliumi Skverneliu, ir po to – jo nuėjimas į „jutuberius“. Man yra keistas S. Malinausko iškėlimas taip aukštai, nes nemanau, kad jis turi tokios įtakos kaip aplink jį esantys nurodyti nuomonės lyderiai“, – sakė A. Armalis.
Rašytojos K. Sabaliauskaitės, kurios nėra feisbuke, pavyzdys, pasak specialisto, rodo, kad dar esame tokiame etape, kai socialiniai tinklai dar nėra viskas.
„Ar jie taps viskas, dar pasižiūrėsime per ateinantį dešimtmetį. Manau, K. Sabaliauskaitę į šį sąrašą įtraukė jos palyginti dažnas buvimas klasikinėje žiniasklaidoje“, – teigė A. Armalis.
Konkuruoja tie, kuriems svarbūs „Patreono“ pinigai
Specialisto nuomone, apklausoje minimi nuomonės lyderiai didele dalimi nekonkuruoja dėl dėmesio.
„Jeigu kas ir konkuruoja, tai konkuruoja A. Tapinas su S. Malinausku, ne veltui A. Tapinas kvietė pas save S. Malinauską, nes „kam kariauti, jeigu galima susidraugauti“. Pas mus visi, kas gyvena iš „Patreonų“ konkuruoja dėl tų pačių „Patreono“ eurų“, – sakė A. Armalis.
Jo nuomone, tarkime A. Užkalnis tame sąraše neturi su kuo konkuruoti.
„Jo pasirinktas stilius yra ne tik unikalus, bet ir labai sunkus. Būti provokatyviam komunikatoriui reikia turėti ne tik stiprius nervus, bet ir plieninius... kitą vietą. Todėl, kad kritikos bus tikrai daug, ką jis nuolat ir demonstruoja“, – kalbėjo A. Armalis.
Specialisto nuomone, kunigui A. Toliatui labiau padėjo net ne jo paties pastangos, o prezidento G. Nausėdos užtarimas.
„Prezidentas yra žmogus, kuriuo pasitikima labiausiai, ir kuris yra populiariausias politikas. Jis tą vardą laikas nuo laiko vartojo, tai atkreipė dėmesį“, – sakė A. Armalis.