Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
Diana Bieliauskaitė-Vidutienė (Vašingtono lietuvių bendruomenės pirmininkė); dr. Česlovas Karbauskis (agronomas, kultūros mecenatas); Giedrius Kuprevičius (kompozitorius, pedagogas, varpininkas, publicistas, eseistas, kultūros veikėjas, filantropas); Edrund Olaisen (Norvegijos ir Lietuvos Rotary klubų bendradarbiavimo komiteto pirmininkė).
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
Vincentas Aleknavičius (Panevėžio Zanavykų klubo vadovas); Kazys Alminas (Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras, buvęs Šiaulių universiteto dėstytojas); Gintautas Kazlauskas (Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejaus vadovas); Rimantė Irena Norvaišienė (1919-1920 metų Lietuvos savanorių kapų Rokiškio bendrijos pirmininkė).
Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
Vytautas Baliūnas (pedagogas, buvęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius); Algirdas Dauknys (kunigas, Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius); Juozas Meškuotis (tautodailininkas, savo lėšomis ir rankomis pagaminęs bei pastatęs paminklus partizanams, rezistentams, represijų aukoms atminti); Romas Sakadolskis (JAV ir Lietuvos žurnalistas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius). Ketvirtadienį pranešta, kad R. Sakadolskis mirė.
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
Audrys Antanaitis (interneto portalo alkas.lt redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas); Mykolas Jurgis Drunga (žurnalistas, filosofas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas, Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojas); Edmundas Gedgaudas (muzikologas, pianistas, monografijų autorius, eseistas, kultūrologas, fotografas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys); Virginija Januševičienė (kultūros žurnalistė, kultūros renginių vedėja, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė).
2016 metų G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateiktos 55 kandidatūros šioms nominacijoms gauti: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą – 7 kandidatūros; už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje – 11 kandidatūrų; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – 19 kandidatūrų; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes – 18 kandidatūrų.
G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ bus įteikti kovo 30 d. iškilmingame renginyje Panevėžyje.
Pasak Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vyriausiosios specialistės Ievos Sinkevičiūtės, medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras bei išrenka medalio laureatus.