NT objektai – išskirtinėse vietose
Delfi suskaičiavo, kad bent devynios mokslo ir švietimo įstaigos Kuršių nerijoje, išskirtinėse vietose, gamtos apsuptyje, valdo nekilnojamojo turto objektus. Pasidomėjome, kam universitetams, kolegijoms, profesinėms mokykloms ir kitokio pobūdžio įstaigoms reikia šio turto ir kaip jis naudojamas.
Kaip Delfi teigė patys šio turto savininkai, vieni pigesniu vasaros poilsiu motyvuoja savo darbuotojus, kiti apgyvendinimo paslaugas teikia ir visiems norintiems.
Tačiau visi vieningai teigia, kas šis pajūryje esantis turtas reikalingas ir jo neketinama atsisakyti.
Taigi, kokį turtą Neringoje valdo valstybinės švietimo įstaigos?
Pradėkime nuo Preiloje, Preilos g. 5, esančio NT objekto, kuris priklauso Kauno technologijos universitetui. Šis objektas puikioje vietoje – ant Kuršių marių kranto. Žemės sklypo plotas – 0.2609 ha.
Registrų centro duomenimis, šiame sklype stovi du statiniai – poilsio ir ūkinis. Poilsio pastato bendrasis plotas – 151.11 kv. m. Abu statiniai 2010 m. buvo pabaigti remontuoti.
Šalia esantis didžiulis NT objektas priklauso Valstybiniam mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui. Tikslus jo adresas – Preilos g. 2.
Žemės sklypo plotas – 0.5089 ha. Šiame sklype stovintis didžiulis dviejų aukštų pastatas dokumentuose vadinamas Jūros ir atmosferos užteršimo kompleksine tyrimo stotimi. Jo bendrasis plotas – 815.98 kv. m.
Trečiasis objektas – taip pat Preiloje. Preilos g. 71 sklypą valdo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Žemės sklypo plotas – 0.1219 ha. Šiame sklype stovi 136.99 kv. m. poilsio pastatas. Kitas pastatas – buitinės patalpos (33.32 kv. m.).
O štai Pervalkoje (Pervalkos g. 9) NT turi Vilniaus universitetas. Jis yra ant marių kranto, šalia molo. Sklypo plotas – 0.3889 ha. Vilniaus universitetas, Registrų centro duomenimis, valdo du šiame sklype esančius poilsio pastatus. Pirmojo bendrasis plotas – 276.33 kv. m. Antrojo – 248.03 kv. m.
Pervalkoje NT turi ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Pervalkos g. 1 esantis 0.3129 ha sklypas puikioje vietoje – ant Kuršių marių kranto. Pastatų būklė tikrai gera.
Pirmasis pastatas – bendrabutis. Bendrasis plotas – 723.99 kv. m. Palyginti neseniai – 2016 m. – jis buvo rekonstruotas. Taip pat 2016 m. sklype buvo įrengtos ir terasos.
Juodkrantėje, Žaliasis kelias 6, visai šalia jūros NT objektą valdo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Sklypo plotas – 0.2869 ha. Registrų centro duomenimis, šiame sklype yra du statiniai. Formaliai jie vadinami laboratorijomis. Pirmosios bendrasis plotas – 86.07 kv. m., antrosios – 76.11 kv. m.
Juodkrantėje, L. Rėzos g. 24, NT turi ir Kauno technikos kolegija. Nuo šio 0.1672 ha ploto žemės sklypo atsiveria puikus vaizdas į Kuršių marias.
Registrų centro duomenimis, sklype yra trys pastatai: poilsio pastatas (302.86 kv. m.), lauko virtuvė su sanitariniu mazgu (43.69 kv. m.), bilijardinė (47.96 kv. m.).
Gamtos tyrimų centras Juodkrantėje, Kalno g. 22, taip pat valdo NT. Valdomo sklypo plotas – 0.1083 ha. Registrų centro duomenimis, sklype esantis statinys – pajūrio biologinė stotis. Bendrasis plotas – 341.40 kv. m.
Na ir didžiausią NT objektą Kuršių nerijoje valdo Vilniaus dailės akademija. Jai Nidoje, E. A. Jonušo g. 3, priklauso 0.4742 ha sklypas su esančiu statiniu – kūrybinės dirbtuvės su studentų bendrabučiu. Šis 1926.97 kv. m. dydžio statinys 2011 m. buvo rekonstruotas.
O kai dabar jau žinome, kurios valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos valdo Kuršių nerijoje esantį nekilnojamąjį turtą, metas paklausti, kaip jis naudojamas ir kiek kainuoja jo išlaikymas.
Teigia, kad patalpų reikia ugdymo procesui
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro projektų vadovė Rita Dočkuvienė teigė, kad Preiloje esančioje mokymo bazėje vyksta formalus ir neformalus ugdymas.
„Adresu Pervalkos g. 1, Pervalkoje, yra įsikūrusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro praktinio mokymo bazė. Šioje praktinio mokymo bazėje vyksta formalus ir neformalus ugdymas, rengiami mokymai, seminarai, projektai, organizuojamos stovyklos. Čia formalus ugdymas (praktika ir praktinis mokymas) vykdomas grožio, sveikatos ir poilsio paslaugų profesinio mokymo programose besimokantiems mokiniams, o bendradarbiaujant su kitomis švietimo įstaigomis, asociacijomis vykdomas ir neformalus ugdymas.
Šios patalpos nėra nuomojamos ir poilsio paslaugos neteikiamos. Patalpų atsisakyti neplanuojame, nes jose vykdomos tik tikslinės švietimo, kultūros, sveikatinimo ir ugdymo veiklos, plėtojančios Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokinių ir socialinių partnerių bendrąsias ir profesines kompetencijas. Patalpų išlaikymo kaštai priklauso nuo vykdomų veiklų intensyvumo“, - dėstė R. Dočkuvienė.
Siūlo galimybę darbuotojams nebrangiai pailsėti
Kauno technologijos universiteto atstovas Mantas Lapinskas taip pat atsakė į Delfi klausimus. Anot jo, pajūryje esantis NT objektas visus metus neveikia. Tačiau jame apsistoti ir atostogauti gali visi norintys.
„Jūsų minimas objektas – nuo gegužės iki lapkričio veikianti KTU poilsio bazė „Preila“. Čia patalpos naudojamos universiteto reikmėms, o taip pat visiems norintiems siūlomi dviviečiai, triviečiai, keturviečiai kambariai su bendrais arba atskirais patogumais. Iš viso poilsiavietėje yra 30 vietų.
Kambarius galima užsisakyti internetu per KTU puslapį, „Booking“ platformą arba telefonu, tačiau prioritetine tvarka ši galimybė suteikiama KTU darbuotojams, kurių šiuo metu universitetas turi daugiau nei 2 tūkst.
Kalbant apie kainas, dviviečio, triviečio, keturviečio kambario kaina parai skirtingais sezono periodais svyruoja nuo 36 (dvivietis) iki 99 (keturvietis) eurų.
Praėjusiais metais šios poilsio bazės išlaikymas KTU kainavo apie 15 tūkst. eurų, tuo tarpu pajamų gauta suma viršijo 33 tūkst. eurų“, - dėstė M. Lapinskas.
Prioritetas – menininkams
Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui ir mokslui dr. Marius Iršėnas Delfi paaiškino, kaip pajūryje esantis NT objektas yra naudojamas.
„Jūsų minimas nekilnojamojo turto objektas yra Nidos meno kolonija (toliau – NMK). Tai intensyvią ir produktyvią meninę bei akademinę veiklą vykdantis Vilniaus dailės akademijos padalinys, įsikūręs Nidoje – istorinėje menininkų ir dailininkų traukos vietovėje.
Nidos meno kolonijos tikslas – kelti dailės ir dizaino edukacijos kokybę bei diegti inovacijas meninio švietimo srityje skatinant tarptautinį bendradarbiavimą. NMK apima ir meninių rezidencijų programą, kuri sudaro sąlygas atsirasti originaliems šiuolaikinio meno projektams. Pagrindinės NMK veiklos formos yra tarptautiniai renginiai: seminarai, vasaros mokyklos, parodos, konferencijos, peržiūros ir meninių rezidencijų programos. Birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais NMK vyksta Vilniaus dailės akademijos bakalauro ir magistro programų studentų vasaros praktikos, meniniai tyrimai. Čia veikia ir Nidos doktorantų mokykla – bendras Vilniaus dailės akademijos NMK, Aalto universiteto Meno, dizaino ir architektūros mokyklos (Aalto ARTS, Suomija), Helsinkio menų universiteto (UniArts Helsinki, Suomija) ir Londono menų universiteto (UAL, JK) akademinis padalinys, įsteigtas 2015-ais, ir kuris vykdo laipsnio nesuteikiančią akademinę programą.
Visus metus NMK vyksta ir Akademijos renginiai, projektai, rengiamos studijos ir leidžiamos knygos. Visa tai yra būtina, norint turėti šiuolaikinę, tarptautinius mokslo ir meno tyrimų standartus atitinkančią aukštąją universitetinę mokyklą.
NMK įrengta ir veikia infrastruktūra, kuri yra skirta reziduojančių menininkų ir studentų darbui. Čia veikia dirbtuvės (medžio, keramikos, grafikos, tekstilės), biblioteka, dvi multifunkcinės susirinkimų salės, parodų erdvė, sodas, atvira medienos džiovykla. VDA bendruomenei NMK suteikia ne tik naujų kūrybinių galimybių išlaikyti aktyvų mokymosi procesą, gilinti tarptautinį bendradarbiavimą bei aktualų veiklos pobūdį“, - teigė Vilniaus dailės akademijos prorektorius.
Pastaruoju metu Lietuvoje įgyvendinama praktika, kai valstybinės įstaigos skatinamos atsisakyti jų funkcijų vykdymui nebūtino turto, tuo labiau esančio kurortinėse vietose. Akademijos paklausėme, ar ji neturi planų atsisakyti šio turto.
Prorektorius teigė, kad tokių planų nėra: „Vilniaus dailės akademija įsiklauso į rekomendacijas ir sėkmingai atsisako nenaudotinų objektų. Nidos meno kolonijos atsisakyti neketiname, nes ją laikome integralia organizacijos dalimi – svarbia Akademijos funkcijoms vykdyti. Pabrėžtina, kad NMK veikla ir jos rezidentai kuria didžiulę pridėtinę vertę ne tik Akademijai, bet visos Lietuvos kultūrai.
(...) Pažymėtina, kad prie NMK atsiradimo prisidėjo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, ES struktūrinių fondų projektinė parama. Jei tai nebūtų pagrįsta ilgalaikė investicija, kurianti vertę Akademijai bei kultūrai apskritai, fondai nebūtų skyrę tokio finansavimo.“
M. Iršėnas pripažino, kad įstaiga teikia ir patalpų nuomos poilsiui paslaugas: „Taip, nuomoja, tačiau prioritetas yra teikiamas meno, kultūros ir švietimo renginiams, tarptautiniams Akademijos projektams, studentų praktikoms, dirbtuvėms, akademinės bendruomenės poreikiams. NMK galima apsistoti rezervavus kambarį el. paštu, jeigu tuo metu patalpos nėra naudojamos prioritetinėms veikloms – menininkų rezidencijoms ir edukacijai. Kainynas skelbiamas viešai NMK tinklalapyje ir tvirtinamas VDA Senato. Vis tik turime pabrėžti, kad NMK nėra poilsio namai, tai yra menininkų rezidencija ir studentų apgyvendinimo vieta, kurioje ne tik gyvenama, bet ir kuriama, tiriama bei dalyvaujama studijų procese.“
Anot VDA atstovo, praėjusiais metais objekto išlaikymas kainavo 61 tūkst. 162 Eur.
Vasarą gali pailsėti
„Mokymo ir poilsio bazėje vyksta studentų praktikos, organizuojami universiteto bendruomenės narių mokymai, patalpos taip pat naudojamos VU darbuotojų (kurių VU turi apie 5000) ir studentų (kurių yra apie 24 000) poilsiui vasaros sezono metu (05.01-09.30).
Paros kaina poilsiautojams priklauso nuo kambario vietų skaičiaus ir sezono. Ji svyruoja nuo 30 iki 50 Eur.
Šios mokymo ir poilsio bazės atsisakyti planų kol kas nėra, svarstomas intensyvesnis jos įdarbinimas – be poilsio, studentų praktikų bei mokymų erdvės funkcijų pritaikant erdves aktyvesniam naudojimui ir akademinių darbuotojų kūrybinėms atostogoms, kur jie galėtų susikaupti mokslo darbų rašymui.
Šių patalpų išlaikymas universitetui papildomai nekainuoja – visos išlaidos, susijusios su kambarių tvarkymu ir pastato priežiūra, padengiamos iš už apgyvendinimą surinktų pinigų“, - nurodė G. Gerulaitytė.
Nuomos paslaugas siūlo visiems norintiems
„Objektas Preiloje, Preilos g. 71, skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenės poilsiui.
LSMU skiria nuolatinį dėmesį aukščiausios kompetencijos bendruomenės narių telkimui, kuriant jiems draugišką studijų, darbo ir poilsio aplinką bei sąlygas.
LSMU siekia stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą, puoselėja organizacinę kultūrą, kuri stiprintų socialinę gerovę, didintų darbuotojų pasitenkinimą. Todėl planų atsisakyti poilsiavietės nėra.
Poilsiavietėje apsistoti gali visi norintys, lovos kaina nuo 8 iki 12 eurų parai. Paros naudojimosi Preilos stovyklaviete savikaina – 1,45250 Eur/val. 1 kv. m.“, - teigiama LSMU atsiųstame atsakyme.
Naudoja mokslui, bet gali pailsėti ir darbuotojai
Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas teigė, kad universiteto patalpose pajūryje yra atliekami moksliniai tyrimai.
„VILNIUS TECH patalpose Žaliasis kelias 6, Juodkrantė, Neringos m. savivaldybė, yra įsikūrusi Fundamentinių mokslų fakulteto Fizikos katedros Fotoelektros technologijų laboratorija. Joje atliekami šie moksliniai tyrimai: dirbtinos kilmės visų chaninių elementų izotopų radionuklidų koncentracijos ir radioaktyvumo tyrimai Baltijos jūros vandenyje (priekrantės zonoje ir jūroje, įvairiuose vandens gyliuose), dirvožemyje/dugno nuosėdose ir ore; saulės UV spinduliuotės bei albedo efekto (optinis atspindys nuo natūraliai gamtoje egzistuojančių objektų, tokių kaip jūros paviršius, miškas, pieva, pastatai ar kt.) intensyvumų tyrimai Baltijos pajūryje, Kuršių nerijoje, o taip pat nuo įvairių paklotinių (t. y. dirbtinai sukurtų) paviršių; fotoelektros (saulės) elementų efektyvumo tyrimai“, - nurodė universiteto kancleris.
Anot jo, universitetas pajūryje turėjo ir daugiau patalpų, tačiau jų jau atsisakė: „VILNIUS TECH, atsižvelgdamas į jūsų minėtą praktiką, 2020 – 2022 m. viešuosiuose el. aukcionuose sėkmingai pardavė mokomųjų praktikų bazių Pervalkoje, Neringos m. savivaldybėje, ir Kirdeikių k., Utenos raj. savivaldybėje bei poilsinės patalpas Jaurų k., Molėtų raj. savivaldybėje. Gautos lėšos naudojamos naujos mokslo ir studijų infrastruktūros objektų statybos darbams kofinansuoti.
Kadangi patalpos Žaliasis kelias 6, Juodkrantė, Neringos m. savivaldybė, yra naudojamos aktualiems moksliniams tyrimams vykdyti, jų atsisakyti neplanuojame. Dabartiniu metu vyksta šių patalpų kapitalinio remonto techninio projekto parengimo darbai.“
Kaip teigė kancleris, patalpose apsistoti poilsiui gali ir universiteto darbuotojai.
„Šiose patalpose apgyvendinami mokslinius tyrimus atliekantys dėstytojai, mokslininkai ir studentai. Kuomet patalpos yra nenaudojamos mokslinius tyrimus atliekančių asmenų, jose gali apsigyventi (pailsėti) universiteto darbuotojai. Patalpomis gali pasinaudoti visi universiteto bendruomenės nariai. Surinktos lėšos skiriamos praktikų bazės išlaikymui.
Praktikų bazės patalpų rezervacijai naudojama kompiuterizuota rezervacijos sistema, kurios pagalba efektyviai koordinuojamas patalpų užimtumas. Universiteto bendruomenės nariai ilsėdamiesi praktikų bazėje padeda išlaikyti šias patalpas, todėl universitetui patalpų išlaikymas praktiškai nesudaro papildomų išlaidų“, - teigė V. Trinkūnas.
Teigia, kad patalpos naudojamos moksliniams tyrimams
Anot jos, šios patalpos įstaigai yra reikalingos: „Neringos m., Preilos g. 2, esantis pastatas, priklausantis FTMC, yra naudojamas kaip Jūros ir atmosferos užteršimo kompleksinė tyrimų stoties (toliau – Preilos stotis) dalis ir yra svarbus vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir įgyvendinant aukšto lygio MTEP veiklas.
Šiuolaikiniai aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai turi būti vykdomi sukūrus tam palankias sąlygas, t.y. šiuolaikines laisvai prieinamą tyrimų įrangą ir metodologines bazes. Preilos stotis yra vienintelė savo geografine padėtimi unikali vieta Lietuvoje bei pagal tarptautinius reikalavimus pripažinta tinkama vykdyti išsamius tolimųjų oro pernašų iš kitų valstybių poveikio bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui Lietuvoje tyrimus ne tik oro taršos, bet ir klimato kaitos švelninimo kontekste. Čia nuo 1981 m. nenutrūkstamai 24/7 matuojama teršalų, į Lietuvą patenkančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos iškritose. Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautinę Oro teršalų pernašų konvencijos Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo EMEP programą, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos HELCOM programą, įtraukta į Horizontas 2020 mokslinių tyrimų ir inovacijų programų ACTRIS-2 (Aerozolio, debesų ir žymeklinių dujų tyrimų infrastruktūra, angl. Aerosols, Clouds, and Trace gases Research InfraStructure) ir ACTRIS PPP, skirtų suprasti su aerozolio, debesų ir žymeklinių dujų tyrimų susijusius atmosferos procesus ir teikti mokslinių tyrimų paslaugas plačioms vartotojų grupėms, vykdymą.
Siekiant akumuliuoti Lietuvos akademinį kapitalą ACTRIS-2 programoje dalyvaujančios stotys, kaip ir Preilos stotis, perėjo į parengiamąjį etapą (ACTRIS PPP, angl. Preparatory Phase Project), skirtą vykdomų veiklų perėjimui prie valstybės finansuojamo dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Atmosferos matavimų duomenys yra teikiami EBAS ir EMEP duomenų bazėms. Siekiant užtikrinti ilgalaikius tarptautinius įsipareigojimus, šio pastato atsisakyti neketiname.
Atkreipiame dėmesį, kad FTMC reguliariai peržiūri savo valdomo nekilnojamojo turto poreikį ir atsisako funkcijų vykdymui nebūtino turto: 2016 m. VĮ Turto bankui perduoti pastatai, esantys A. Goštauto g. 9 ir A. Goštauto g. 11; 2020 m. – nekilnojamojo turto patalpos, esančios Demokratų g. 53, Kaune; 2021 m. – nekilnojamasis turtas, esantis Papėje (Latvijos Respublika, Liepojos raj., Rucavos valsčius, Papė) ir garažas, esantis Mokslininkų g. 24, Vilniuje“, - nurodė K. Plauškaitė-Šukienė.
Anot jos, šios patalpos nėra nuomojamos, jomis naudojasi tarptautinius įsipareigojimus vykdantys FTMC darbuotojai. Likusiomis laisvomis patalpomis šiltuoju metų laiku turi galimybę pasinaudoti visi FTMC darbuotojai, o šaltuoju sezonu patalpos nėra pritaikytos naudojimui, nes pastatas nešildomas.
Šių patalpų išlaikymas (elektra, vanduo ir nuotekos, ryšių paslaugos, statinių techninė priežiūra) per metus siekia iki 5400 Eur.
Suteikiama galimybė ilsėtis
Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas teigė, kad kolegijos valdomose patalpose darbuotojai turi galimybę ilsėtis.
„Kauno technikos kolegijos praktinio mokymo ir rekreacijos bazė „Žuvėdra“ yra naudojama nedidelių grupių mokymams, apgyvendinimui vykdant gamybines ir technologines studentų praktikas, Kauno technikos kolegijos bendruomenei dalyvaujant socialinėse akcijose, vykstant kitiems kolegijos bendruomenės renginiams ir veikloms. Bazės patalpos taip pat skirtos darbuotojų poilsiui lengvatinėmis sąlygomis bei nuomai. Planai dėl šio turto nėra apibrėžti“, - teigė G. Varnas.
Patalpų atsisakyti neketina
Anot vadovo, 2013 m. buvo atlikta stoties pastato renovacija pagal ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės finansuotą projektą.
S. Podėnas teigė, kad šiuo metu planų atsisakyti stoties nėra.
„Pažymime, kad stoties patalpos nėra nuomojamos komercinei ir/arba kitai veiklai (apgyvendinimui). Derindami su pagrindine paskirtimi, pagal kūrybinio bendradarbiavimo sutartis su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės įstaigomis, stoties patalpas naudojame edukacinei bei visuomenės gamtosauginei veiklai realizuoti. Stotis išlaikoma iš centro uždirbtų lėšų už teikiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas“, - teigė S. Podėnas.
Ministerija neturi duomenų apie poilsiui nuomojamas patalpas
Dėl švietimo ir mokslo įstaigų Kuršių nerijoje valdomo turto su klausimais kreipėmės ir į šios srities įstaigas koordinuojančią Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Jos paklausėme, ar ministerija turi žinių, kaip jos žinioje esančios įstaigos naudoja šį išskirtinėje vietoje esantį turtą?
„Valstybinės įstaigos turi naudoti valstybės turtą jų steigimo ir veiklos dokumentuose numatytai veiklai, susitelkiant į pagrindinių – švietimo, mokslo, studijų – funkcijų sėkmingą vykdymą.
Pagal ministerijos turimą informaciją, mūsų reguliavimo sričiai priskirtos švietimo ir mokslo įstaigos valstybės turtą valdo ir naudoja studijų, mokslo, mokymosi ir su šiomis veiklomis susijusiems tikslams“, - nurodė ministerijos atstovai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pateikė štai tokį atsakymą: „Manome, kad įstaigos neturėtų valdyti turto, kuris nėra būtinas įgyvendinant pagrindines funkcijas.
Ministerija siekia, kad jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų valstybės turtas būtų racionaliai valdomas, sprendžia šių įstaigų funkcijoms vykdyti nereikalingo nekilnojamojo turto tolesnio panaudojimo klausimus.
2020–2021 m. Turto bankui į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą buvo pasiūlyti 206 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendras plotas – 142 tūkst. kv. m.
2021 m. savivaldybių nuosavybėn perduoti 68 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendras plotas – 22 tūkst. kv. m.
2022 m. sausio–liepos mėn. Turto bankui buvo pasiūlyta dar 17 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas – 11 tūkst. kv. m., savivaldybių nuosavybėn perduotas vienas objektas.
2021–2022 m. buvo investuota nekilnojamojo turto už 21 mln. Eur, kurį pardavus lėšos bus naudojamos ministerijos reguliavimo srities įstaigų nekilnojamojo turto infrastruktūrai gerinti.“
Kai kurios įstaigos, tai dalis jų pripažino ir Delfi, teikia savo patalpose, Kuršių nerijoje, ir apgyvendinimo paslaugas visiems norintiems. Taigi, paklausėme, ar, ministerijos vertinimu, mokslo įstaigų funkcijos yra ir apgyvendinimo paslaugų teikimas.
Tačiau ministerija teigia tokių duomenų neturinti: „Tokių duomenų neturime. Prašytume pasidalinti jūsų žinoma informacija.“
Be to, paklausėme, kiek apskritai ŠMSM, jai pavaldžios įstaigos ir kitos švietimo bei mokslo įstaigos Lietuvos kurortuose valdo nekilnojamojo turto?
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikėjimo teise valdo mokyklos pastatą, esantį Gedimino g. 5, Palangoje, kurį panaudos pagrindais naudoja Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.
Ministerijai pavaldžios įstaigos turi šiuos objektus: Nacionalinė Mikalojus Konstantino Čiurlionio menų mokykla – Mokinių vasaros edukacijos centrą Palangoje; Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras Palangoje ir Klaipėdos rajone valdo dvi vaikų vasaros poilsio stovyklavietes (stovyklose visą vasarą vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos); Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdo bendrabutį Palangoje. Jame gyvena šios profesinės mokyklos Kurorto verslo skyriaus mokiniai, čia vykdomos neformaliojo švietimo ir profesinio orientavimo veiklos, projektai, renginiai.
Aukštosios mokyklos nėra pavaldžios ministerijai. Jos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, turi teisę turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti, verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais“, - nurodė ministerijos atstovai.
Vis dėlto jei tokio turto pajūryje poreikis iš tiesų yra, ar nebūtų geriau, kad tokiu atveju būtų įsteigta viena bazė, kuri koordinuotų tokį turtą ir kuriuo dalintųsi švietimo ir mokslo įstaigos? Kitaip tariant, ne kiekviena švietimo įstaiga tokį turtą valdytų atskirai, bet jis būtų vienose rankose. Pateikus šį klausimą, ministerija teigė, kad tokia alternatyva galima.
„Tokia centralizavimo kryptis ateityje yra tikėtina, tačiau iki vieno valdytojo steigimo dar yra būtina atlikti paprastesnius žingsnius – atsisakyti nereikalingo turto, ką įstaigos ir daro“, - teigė ŠMSM atstovai.
M. Dubnikovas: tai yra archajinis palikimas
Vis dėlto Delfi kalbintas ekonomistas Marius Dubnikovas negailėjo kritikos valstybės įstaigų pajūryje valdomam turtui.
Anot jo, jei valstybės įstaigų turtas būtų apmokestinamas, jos pačios turėtų interesą juo atsikratyti. Todėl, ekonomisto vertinimo, šio mokesčio tikrai reikėtų.
„Pirmiausia valstybinių įmonių turtas turėtų būti apmokestinamas taip pat kaip ir privačių įmonių. Čia yra išskirtinumas. Valstybinės įmonės yra linkusios laikyti nekilnojamąjį turtą neva jį saugodamos nuo visuomenės ar dar kažko. Jis yra tarsi paslėptas. Kadangi nemokamas mokestis, todėl valstybinėms įmonėms neskauda turėti nekilnojamąjį turtą. Ir čia liečia labai platų spektrą: kalba eina ne tik apie švietimo sektorių. Tai yra daug plačiau.
Tokio turto tikriausiai neturėtų būti arba bent jau neturėtų būti tokio, kuris nenaudojamas tiesioginėje veikloje. Jeigu laiko kažkokį nekilnojamąjį turtą, tai jis turėtų kainuoti įstaigai. Asignavimai, kurie ateina iš biudžeto, turėtų grįžti atgal į biudžetą per nekilnojamojo turto mokestį. Tai priverstų įstaigas galvoti apie būtinybę turėti nekilnojamąjį turtą ir viso to tikslingumą“, - teigė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, pajūryje esantis įstaigoms priklausantis turtas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su jų funkcijų vykdymu, turėtų būti privatizuotas.
„Dėl poilsiaviečių valstybinėse įstaigose tas apsivalymas iš tiesų įvyko. Tos poilsiavietės buvo apnaikintos. Tačiau jos liko savivaldybių biudžetuose, švietimo įstaigose. Yra suprantamas noras turėti poilsiavietę. Bet tai yra darbuotojams, kurie turi preferenciją. Atsiranda labai keistų darinių, kurie neatlaiko kritikos. Tokios vietos laisvai gali būti privatizuotos. Jos gali būti įveiklintos. Tai dažnu atveju yra nekilnojamasis turtas, kuris yra nuskurdintas. Kalbant apie Neringą, man pačiam teko matyti švietimo įstaigų turtą, kuris yra apverktinos būklės. Jis yra išskirtinėse vietose ir jis tikrai nepraturtina Lietuvos, jis nenaudojamas pagal paskirtį, amortizacija jau jo pasibaigusi senokai“, - aiškino ekonomistas.
Be to, jis klausė, ar švietimo įstaigoms, suteikiant papildomos materialinės naudos savo darbuotojams sumokamas gyventojų pajamų mokestis?
„Kyla dar vienas klausimas, ar valstybinėms įstaigoms turint tokio nekilnojamojo turto objektus, ir leidžiant pigiau naudotis paslaugomis suteikiant naudą, ar yra sumokamas gyventojo pajamų mokestis už pajamas natūra? Įmonės už tokius dalykus yra persekiojamos. Versle viskas griežta: sporto klubas, automobilis, kelionės, komandiruotė gali sukelti įtarimų, jei tai yra egzotinis kraštas. O čia yra pilkoji zona, kur valstybei viskas yra gerai.
Be abejo, mokslo įstaigų akcininkas yra Vyriausybė. Tai čia turėtų būti sprendimai. Tokių dalykų kaip pigesnės stovyklavietės neturėtų likti. Jeigu vis dėlto norima mokytojams, profesoriams, dėstytojams suteikti motyvaciją, tai turėtų būti daroma kaip bet kuriame versle. Turėtų būti sumokami mokesčiai. Tie, kas naudojasi pigesne atostogų vieta, nesumoka mokesčių ir tokiu būdu nuskurdina save ateityje gaudami mažesnes pensijas“, - teigė M. Dubnikovas.