Aktyvumas nežymiai didėja, rinkėjų skaičius – mažėja
Šių metų kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose galės dalyvauti 2 385 262 rinkėjai.
Rinkėjų skaičius galutiniuose rinkėjų sąrašuose kasmet mažėja. Šiuose rinkimuose galės dalyvauti 75 794 rinkėjais mažiau nei 2019 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose (2 461 056) ir maždaug 300 tūkst. rinkėjų mažiau nei 2002 m. vykusiuose rinkimuose (2 698 391).
Rinkėjų aktyvumas nuo 2007 metų nežymiai didėja, rodo surinkti duomenys.
Štai 2007 metais į rinkimus atėjo 41,3 procentų rinkėjų, 2011 metais – 44,08 procento, 2015 metais rinkėjų aktyvumas siekė 47,18 procento, o 2019 metasi – 47,9 procento.
Daugiausiai kandidatų iškėlė LSDP
Kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 16 politinių partijų (iš viso Lietuvoje veikia 24 politinės partijos) ir 32 politiniai komitetai.
2019 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iš 24 veikusių politinių partijų dalyvavo 14 (2015 m. dalyvavo 22).
2019 m. rinkimuose dalyvavo 87 visuomeniniai rinkimų komitetai (2015 m. – 54).
Šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dėl 1 498 tarybos narių mandatų varžysis 13 796 kandidatai arba 9,19 kandidato į vieną vietą. Palyginti su 2019 m. vykusiais rinkimais, kandidatų skaičius nežymiai išaugo – tada 9,09 kandidato į vieną vietą, 2015 metais šis skaičius siekė 9,9, o 2011 metais – 10,7.
Šiuose rinkimuose daugiausiai kandidatų į savivaldybių tarybas iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 2 368 kandidatus. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) iškėlė 1 740 kandidatų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų sąrašuose – 1 675 kandidatai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) – 1 372, Liberalų sąjūdžio (LS) – 1 299, Darbo partijos (DP) – 1 084, Partijos „Laisvė ir teisingumas“ (PLT) – 616, Lenkų rinkimų akcijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) – 387, o Laisvės partijos (LP) – 338 kandidatai.
O 32 politiniai komitetai iš viso iškėlė 1 003 kandidatus.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 196 kandidatai, kurių užimamos pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. O tai sudaro 1,42 proc. nuo bendro savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų skaičiaus.
2019 m. rinkimuose dalyvavo 119 kandidatų, kurių užimamos pareigos buvo nesuderinamos su tarybos nario mandatu (0,87 proc. nuo bendro savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų skaičiaus), o 2015 m. tokių kandidatų buvo 670 (4,4 proc. nuo bendro savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų skaičiaus).
Kandidatų į merus daugėja
Šiuose merų rinkimuose LSDP iškėlė savo kandidatus į merus visose savivaldybėse. TS–LKD kandidatus kelia 57 savivaldybėse, LVŽS – 52 savivaldybėse, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 48, Liberalų sąjūdis – 42, Darbo partija – 38 savivaldybėse.
Kandidatų į merus skaičius, lyginant su 2019 metais didėja. Štai 2023 m. kovo 5 d. rinkimuose 60 savivaldybių mero posto siekia 433 kandidatai. 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose rinkimuose mero posto siekė 410 kandidatų o 2015 m. kovo 1 d. – 434 kandidatai.
Kas laimėjo daugiausiai merų postų?
Štai 2015 ir 2019 metais vykusiuose rinkimuose LSDP merų Lietuvoje buvo išrinkta daugiausiai – po 15.
Visuomeniniai rinkimų komitetai 2015 metų rinkimuose laimėjo tik 4, o 2019 metais – jau 12 merų postų.
TS–LKD rezultatas 2015 ir 2019 metais taip pat stabilus – po 11 merų.
Toliau – Liberalų sąjūdis, 2015 metais buvo išrinkta 10 šios partijos merų, 2019 metų rinkimuose – 6.
LVŽS 2015 metais laimėjo 4 mero postus, 2019 – 6.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 2015 metais laimėjo 3 mero postus, 2019 metais – 5.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2015 metų rinkimuose iškovojo 5 mero postus, 2019 metais – tik vieną.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) tiek ir 2015 metais, tiek ir 2019 laimėjo tokį patį mero postų skaičių – po 2.
Darbo partija 2015 metais iškovojo 4 mero postus, 2019 metais – tik vieną.
Tiek 2015, tiek ir 2019 metais mero postą laimėjo po 1 save išsikėlusį kandidatą.
Respublikonų partija 2015 metais iškovojo vieną mero postą Lietuvoje.
Pirmame ture išrinkti merai
10 merų buvo išrinkti pirmajame ture tiek 2015 m., tiek 2019 m. rinkimuose. Iš jų 9 kandidatuoja į merus ir šiuose rinkimuose. Rinkimuose nedalyvaus tik dabartinė Vilniaus rajono merė Marija Rekst, kuri atstovauja LLRA–KŠS politinę jėgą.
Pateikiame visą sąrašą merų, kurie tiek 2015, tiek ir 2019 metais buvo išrinkti pirmame rinkimų ture ir dalyvauja 2023 metų rinkimuose.
LSDP atstovė Nijolė Driginčienė Birštone 2015 metais gavo 73,13 procentų balsų, 2019 metais – 54,84 procento.
Visuomeninio komiteto „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ lyderis Ričardas Malinauskas Druskininkuose 2015 metais gavo 69,84 procento balsų, 2019 metais – 70,50 procento.
LSDP atstovas Mindaugas Sinkevičius Jonavoje 2015 metais pirmame ture surinko 71,20 procento balsų, 2019 metais – 57,36 procento.
LSDP atstovas Valerijus Makūnas Kauno rajone 2015 metais surinko 53,69 procento balsų, 2019 metais – 59,72 procento.
Buvęs LSDP atstovas Darius Jasaitis Neringoje 2015 metais surinko 61,81 procentą balsų, o 2019 metais – 64,29 procento.
Palangoje TS–LKD atstovas Šarūnas Vaitkus 2015 metais pirmame ture surinko 73,73 procento balsų, o 2019 metais – 75,97 procento.
Pasvalio rajone TS–LKD atstovas Gintautas Gegužinskas 2015 metais pirmame rinkimų ture surinko 57,85 procento, 2019 metais – 50,46 procento.
Rietave Liberalų sąjūdžio atstovas Antanas Černeckis 2015 metais pirmą rinkimų turą laimėjo surinkdamas 76,02 procento balsų, o 2019 metais – 62,53 procento.
O Šalčininkų rajone LLRA–KŠS atstovas Zdzislav Palevič 2015 metais surinko 74,81 procentą balsų, o 2019 metais – 75,06 procento.
Daugėja rinkimuose dalyvaujančių parlamentarų
Šiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja 27 Seimo nariai (arba 19 proc. nuo bendro Seimo narių skaičiaus), iš kurių 26 kandidatuoja į mero postą, o vienas Valdemaras Valkiūnas tik į savivaldybės tarybą.
Iš 26 Seimo narių, kandidatuojančių į mero postą, 11 kandidatuoja ir į savivaldybių tarybas. Iš viso Seimo nariai mero rinkimuose dalyvauja 14–oje savivaldybių. Daugiausiai – 7 Seimo nariai kandidatuoja į Vilniaus miesto mero postą, o 3 – į Klaipėdos miesto.
Iš viso savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 9 valdančiosios koalicijos atstovai: 6 TS–LKD frakcijos nariai, 2 Laisvės partijos atstovai ir vienas Liberalų sąjūdžio.
Rinkimuose taip pat dalyvauja ir 17 valdančiajai koalicijai nepriklausantys parlamentarai: 6 LVŽS frakcijos nariai, 5 Darbo partijos frakcijos nariai, 4 Mišrios Seimo narių grupės nariai, 2 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai ir po vieną LSDP frakcijos atstovą.
Iš merų rinkimuose dalyvaujančių Seimo narių 14 yra išrinkti vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose.
2019 m. savivaldybių rinkimuose į merus kandidatavo 14 Seimo narių. 4 Seimo nariai, kurie kandidatavo į merus, taip pat buvo ir kandidatų į savivaldybių tarybas keliamų kandidatų sąrašų lyderiai. 10 Seimo narių, dalyvavusių merų rinkimuose, praėjusiuose Seimo rinkimuose buvo išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose. 2 Seimo nariai (abu išrinkti į Seimą vienmandatėse apygardose) buvo išrinkti merais – Bronius Markauskas ir Vitalijus Gailius.
2015 m. savivaldybių rinkimuose tarybų rinkimuose dalyvavo 24 Seimo nariai arba 17 proc. nuo visų šios kadencijos parlamento narių. Iš jų 17 dalyvavo merų rinkimuose 13–oje savivaldybių.
Delfi pateikia visą Seimo narių sąrašą, kurie siekia mero posto skirtingose savivaldybėse:
Štai LSDP frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė siekia Vilniaus miesto merės posto, bet nėra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Darbo partijos frakcijos Seime atstovas Valentinas Bukauskas siekia tapti Telšių rajono meru. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Darbo partijos frakcijos Seime atstovas Viktoras Fiodorovas siekia Kėdainių rajono mero posto, jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas siekia Vilniaus miesto mero posto, jis išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Darbo partijos frakcijos atstovė Seime Vaida Giraitytė–Juškevičienė siekia Marijampolės merės posto. Ji nėra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovė Seime Ligita Girskienė siekia Klaipėdos miesto mero posto. Ji yra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Seime Petras Gražulis siekia Vilniaus miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovas Seime Jonas Gudauskas siekia Šilalės rajono mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovas Seime Vytautas Juozapaitis siekia Kauno miesto mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė siekia Vilniaus miesto merės posto. Ji nėra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovas Deividas Labanauskas siekia Panevėžio miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Laisvės partijos atstovė Silva Lengvinienė siekia Elektrėnų miesto merės posto. Ji yra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mykolas Majauskas siekia Vilniaus miesto mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovas Bronislovas Matelis siekia Panevėžio miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika siekia Marijampolės miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovas Seime Arvydas Nekrošius siekia Raseinių rajono mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovas Seime Audrius Petrošius siekia Klaipėdos miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Viktoras Pranckietis siekia Kauno rajono mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Laisvės partijos atstovas parlamente Tomas Vytautas Raskevičius siekia Vilniaus miesto mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat siekia Vilniaus miesto mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovė Seime Jurgita Sejonienė siekia Kėdainių rajono merės posto. Ji nėra išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovas Robertas Šarknickas siekia Alytaus miesto mero posto. Jis nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
TS–LKD atstovas Seime Justinas Urbanavičius siekia Kauno rajono mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet nedalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovas Juozas Varžgalys siekia Ukmergės rajono mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
LVŽS atstovas Aurelijus Veryga siekia Kauno miesto mero posto. Šis politikas nėra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis siekia Klaipėdos miesto mero posto. Jis yra išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir dalyvauja kandidatų sąraše į savivaldybės tarybą.
Daugėja partijoms nepriklausančių kandidatų
Teisingumo ministerijos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktais duomenimis, iš politinių partijų keliamų kandidatų sąrašuose esančių 12 766 kandidatų 4 932 arba 38,6 proc. nėra jokių partijų nariais. Iš viso politinėms partijoms priklauso 101 725 nariai. Šiuose rinkimuose politinės partijos kandidatais iškėlė 7 834 partijos narius arba 7,7 proc. nuo visų Lietuvoje veikiančių partijų narių skaičiaus.
2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose politinių partijų keliamų kandidatų sąrašuose esančių 10 984 kandidatų 4 036 kandidatai arba 36,7 proc. nebuvo jokių politinių partijų nariai. 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose iš politinių partijų keliamų kandidatų sąrašuose buvusių 13 798 kandidatų 4 835 kandidatai arba 35 proc. nebuvo jokių politinių partijų nariai.
Surinkta informacija rodo, kad LSPD kelia 2365 kandidatus, 611 kandidatai nepriklauso jokiai partijai.
TS–LKD rinkimuose kelia 1741 kandidatą, 613 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
LVŽS rinkimuose kelia 1675 kandidatus, 814 iš jų – nepriklauso partijai.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkimuose kelia 1372 kandidatus, 443 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Liberalų sąjūdis rinkimuose kelia 1299 kandidatus, 477 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Darbo partija savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kelia 1084 kandidatus, 399 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Lietuvos regionų partija kelia 856 kandidatus, 295 – partijoms nepriklausantys kandidatai.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ rinkimuose kelia 616 kandidatų, 415 nepriklauso jokiai partijai.
LLRA–KŠS kelia 387 kandidatus, 270 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) kelia 373 kandidatus, 257 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Laisvės partija rinkimuose kelia 338 kandidatų, 172 iš jų nepriklauso jokiai politinei jėgai.
Lietuvos žaliųjų partija rinkimuose kelia 329 kandidatus, 140 iš jų nepriklauso jokiai politinei jėgai.
Krikščionių sąjunga kelia 181 kandidatą, 89 iš jų nepriklauso jokiai partijai.
Nacionalinis susivienijimas rinkimuose kelia 81 kandidatą, 5 iš jų jokiai partijai nepriklauso.
Partija „Jaunoji Lietuva“ kelia 37 kandidatus, 28 iš jų – nepriklauso jokiai partijai.
Žemaičių partija kelia 30 kandidatų, 13 iš jų – nepriklauso jokiai partijai.
Taigi, daugiau nei 50 procentų jokiai partijai nepriklausančių kandidatų kelia partija „Jaunoji Lietuva“, LLRA–KŠS, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija.
Suskaičiavo pinigus rinkimams
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo ir kuri rinkimuose dalyvaujanti politinė partija rinkimams turi daugiausiai finansų: partijų, jų keltų kandidatų ir fizinių asmenų skirtų aukų suma.
Daugiau nei milijoną eurą rinkimams turi TS–LKD: 1 081 545 eurų. LVŽS sąskaitoje – 781 119 eurų. LSDP rinkiminėje sąskaitoje – 692 487 eurų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąskaitoje – 656 793 eurų.
Liberalų sąjūdis rinkimams turi 546 720 eurų, LLRA–KŠS – 310 010 eurų.
Laisvės partijos rinkiminėje sąskaitoje – 238 978 eurų. Darbo partijos rinkiminėje sąskaitoje – 225 282 eurų.
Lietuvos regionų partija rinkimams surinko 188 648 eurų, Lietuvos žaliųjų partija – 179 426 eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 156 082 eurų.
Nacionalinio susivienijimo rinkiminėje sąskaitoje – 93 554 eurų, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąskaitoje – 64 333 eurų. Krikščionių sąjungos rinkiminėje sąskaitoje – 39 267 eurų.
Žemaičių partijos rinkiminėje sąskaitoje – 1574 eurai, o partijos „Jaunoji Lietuva“ – 750 eurų.
Iš save išsikėlusių kandidatų į merus kampanijai gautų lėšų aiškiai išsiskiria M. Majauskas. Jo rinkiminėje sąskaitoje – 151 581 euras. Į Telšių rajono merus kandidatuojančio Algirdo Žebrausko sąskaitoje – 3026 eurai, o Vilniaus miesto mero posto siekiančio A. Gedvilo rinkiminėje sąskaitoje – 2 tūkst. eurų.
Suskaičiuota ir Didmiesčiuose rinkimuose dalyvaujančių politinių komitetų kampanijai skirtų lėšų suma. Didžiausia rinkiminė sąskaita – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“. Sąskaitoje – 76 980 eurų.
„Vieningas Kaunas“ rinkiminėje sąskaitoje – 20 088 eurų. Politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 10 277 eurų. Politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ Šiauliuose rinkiminėje sąskaitoje turi 9 tūkst. eurų.
„Šiaulių labui“ – 6369 eurų, o politinis komitetas „Panevėžio labui“ – 2077 eurų.