Šią savaitę Vilniaus politikos analizės instituto organizuotoje diskusijoje „Tarp Vakarų ir „Zapad“: strateginiai iššūkiai Vidurio-Rytų Europje“ dalyvavę tarptautiniai saugumo ekspertai neatmetė agresyvių veiksmų galimybės pasibaigus pratyboms, tačiau sutarė, kad karinės intervencijos grėsmė mažai tikėtina.
Pasak diskusijoje dalyvavusio buvusio ilgamečio NATO generalinio sekretoriaus patarėjo Chriso Donnelly'o, šiuo metu vadovaujančio „Statecraft“ institutui (JK), karinės pratybos yra ryškus Kremliaus hibridinio karo elementas. „Karinių pratybų „Zapad 2017“ tikslas yra ne tik karinės galios demonstravimas. Tai – psichologinio spaudimo ginklas, kuriuo siekiama skleisti baimę ir nestabilumo atmosferą regione“, – teigė jis.
Laisvosios Europos radijo žurnalistas, „Valdžios vertikalės“ tinklaraščio autorius Brianas Whitmore'as sutiko, kad šiuo metu Rusija su Vakarais žaidžia psichologinį žaidimą. Jis pabrėžė, jog stebint „Zapad 2017“ ir analizuojant Rusijos veiksmus, galima aiškiai išskirti dvi Rusijos hibridinio karo strategijas. Pirmoji strategija – vykdyti informacinę, psichologinę agresiją, o antroji – pasiruošti realiems kariniams veiksmams ir teritorijos užėmimui. Vis dėlto, Briano Whitmore'o nuomone, karinės intervencijos į Baltijos šalis kaštai Rusijai šiuo metu būtų pernelyg dideli, vien todėl tai yra mažai tikėtina.
Rusijoje sprendimų priėmimas yra sutelktas kelių žmonių rankose, sunkiai nuspėjamas ir keliantis pagrįstą nepatikėjimą.
Pasak jos, „Zapad 2017“ tikslų ir veiksmų analizė gali suteikti vertingų įžvalgų apie Rusijos strateginio mąstymo pobūdį. Santykiuose su Vakarų valstybėmis, ypač su NATO narėmis, Rusija mato save kaip apgultą tvirtovę, kurią būtina ginti nuo išorės ir vidaus priešų. Dėl tokio savęs identifikavimo, eskaluojamo Rusijos vidaus rinkoje, Kremliaus politinė strategija legitimuoja jėgos demonstravimą.
Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto Kijeve bendradarbis Andreasas Umlandas mano, kad šių karinių pratybų visgi nereikėtų laikyti vien tik Rusijos psichologinio spaudimo Vakarams strategija.
Pratybos turi dar ir aiškią socialinę bei ekonominę funkciją – sabotažo, specialiųjų tarnybų pagalba bei tiesioginiais kariniais veiksmais sėti nestabilumą tokiose „pilkosios zonos“ valstybėse kaip Moldova ir Ukraina, o Vakaruose kelti susirūpinimą jų geopolitiniu likimu.
Tokiu būdu Rusija siekia įgyvendinti savo ilgalaikę strategiją, kurios tikslas – „įkalinti“ šias valstybes tam tikroje neapibrėžtumo būsenoje, kuri nuolat keltų ekonomines ir socialines problemas šių valstybių viduje.
Europos saugumo ekspertai taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Vilniaus politikos analizės instituto organizuotame susitikime „Vilniaus konsultacijos“, skirtame aptarti Europos Sąjungos Rytų Partnerystės politikos ateitį besikeičiančiame regioninio saugumo kontekste. Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyks lapkričio 24 d. Briuselyje.