Siūlančių grįžti į gimtąją šalį besąlygiškai – mažuma, nors bendra situacija nėra tokia bloga: siūlančiųjų grįžti vis tik yra daugiau nei nerekomenduojančių to daryti.
Tokie duomenys buvo gauti DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą.
Planuojančių emigruoti vajus slopsta
Remiantis apklausa, emigruoti planuoja ir kryptingai tam ruošiasi nedaug gyventojų – 3,9 proc. Galvojančių apie tokį kelią, bet nesiėmusių konkrečių veiksmų yra kiek daugiau – 7,8 proc. Jeigu gautų gero darbo pasiūlymą užsienyje, emigranto duoną pasirinktų valgyti 17,2 proc. respondentų.
Taigi iš viso apie emigraciją linkę galvoti 28,9 proc. žmonių. Apskritai migruoti dažniau nusiteikę 18-35 metų vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Realius migracijos planus turi 18-25 metų respondentai.
59,7 proc. apklaustų gyventojų emigracijos planų neturi, nors jų įvardintos priežastys skirtingos. Pavyzdžiui, 27,3 proc. žmonių yra svarbu gyventi Lietuvoje, 17,2 proc. Lietuvoje gyvena geromis sąlygomis, todėl emigracijai priežasčių nemato.
Dar 15,2 proc. gyventojų sako, kad negali palikti giminių ir artimųjų. 11,4 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.
Gyvenimo svarbą Lietuvoje dažniau pabrėžė moterys, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Geras gyvenimo sąlygas, kaip priežastį neemigruoti, įvardijo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Emigrantams grįžti rekomenduoja, bet su sąlyga
Klausiami, ar rekomenduotų emigrantams grįžti į Lietuvą, dauguma gyventojų atsakė teigiamai, tik nurodė sąlygas, kurios grįžti būtų geriausia. Pavyzdžiui, 30,4 proc. respondentų sakė, kad rekomenduotų grįžti, jeigu užsienyje nesiseka įsitvirtinti, 24,8 proc. manė, kad grįžti derėtų, jeigu Lietuvoje pavyksta susirasti gerai apmokamą darbą.
Grįžti besąlygiškai rekomenduoja 10,7 proc. Lietuvos gyventojų, negrįžti siūlo 33,6 proc.
Be jokių išlygų migrantams grįžti į Lietuvą dažniau patartų 46-55 metų didmiesčių gyventojai. Grįžti, jei nesiseka įsitvirtinti užsienyje, dažniau rekomenduotų vyrai, 36-55 metų respondentai.
Negrįžti į Lietuvą jau emigravusiems dažniau patartų moterys, jauniausieji (18-25 metų) bei vyriausieji (vyresni nei 55 metų) respondentai, aukštąjį išsimokslinimą turintys tyrimo dalyviai.
Nauji motyvai pasilikti Lietuvoje: jų nemato
Baisiausią pesimizmą lietuviai demonstruoja kalbėdami apie motyvus likti Lietuvoje. Paklausti, ar per pastaruosius trejus metus atsirado daugiau priežasčių pasilikti savoje šalyje, net 66,1 proc. manė, jog tokių priežasčių neatsirado.
Kiti žmonės vardijo įvairius motyvus: pavyzdžiui, 12,9 proc. gyventojų sakė, kad Lietuva tampa vis labiau vakarietiška, 11,6 proc. pastebėjo, kad šalyje atsirado daugiau patriotizmo, 7,4 proc. svarstė apie pagerėjusį gyvenimą Lietuvoje.
Lietuvos tapsmą vakarietiška šalimi dažniau paminėjo 26-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų respondentai, didmiesčių gyventojai. Didėjantį patriotizmą dažniau nurodė moterys, vyriausio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo respondentai.
Nematantys naujų motyvų pasilikti šalyje dažniau teigė jauniausieji, 18-25 metų, respondentai.
D. Žvalionytė: Lietuva nemažai kam – vis dar pasirinkimas Nr. 2
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovė Dovilė Žvalionytė atkreipė dėmesį, jog migruoti labiausiai linkę 18-25 metų amžiaus žmonės: natūralu, kad jauni žmonės, kurie paprastai neturi šeimų ar piniginių įsipareigojimų bei nori naujovių, turi realius planus emigruoti, tačiau blogesnė žinia, kad jie santykinai dažniau nei kiti jau emigravusiems lietuviams siūlo negrįžti ir net nemato naujų motyvų likti Lietuvoje.
„Tikriausiai į šitą grupę politiškai reiktų atkreipti didžiausią dėmesį“, - sakė politologė.
Mokslininkė taip pat sako, kad iš apklausos galima daryti išvadą, jog daliai lietuvių Lietuva yra geriausia pasirinkimas Nr. 2. Tokią išvadą galima daryti iš atsakymų į klausimą, ar rekomenduotų emigravusiems tautiečiams grįžti į Lietuvą.
Klausiama apie tai, kodėl tiek daug žmonių nemato daugiau motyvų likti Lietuvoje, mokslininkė pabrėžė, kad šiuo atveju gyventojai įvertino bendrą šalies situaciją. Gali būti, kad, žmonių vertinimu, per pastaruosius trejus metus nenutiko nieko stulbinančio, kas dar labiau verstų pasilikti šalyje. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad gyventojai iš viso nemato motyvų likti Lietuvoje.
„Kokie tai gali būti motyvai: gyvenimo kokybės, ekonominės gerovės didėjimas? Motyvai prieš trejus metus ir dabar gali būti tie patys. Kad atsakytum į tokį klausimą, turi būti įvykęs esminis pokytis“, - sakė D. Žvalionytė.
Jos nuomone, klausimas apie motyvus likti Lietuvoje taip pat rodo, kad vyresni aukštesnio išsilavinimo didmiesčių gyventojai linkę pabrėžti vakarietiškumo svarbą.
„Tai svarbi žinia politikams: norint, kad žmonės liktų ar grįžtų į Lietuvą, neužtenka kalbėti vien apie simbolinius dalykus – meilę tėvynei ir patriotiškumą. Reikia dėti pastangas siekti Vakaru šalių gerovės ir kultūros lygio. Vakarietiškos kultūros priėmimą galima interpretuoti ir kaip laisvesnį požiūrį, didesnį demokratiškumą ir atvirumą pasauliui. Tapsmas vakarietiška šalimi taip pat siejamas su gerove: tie žmonės, kurie sako, kad ėjimas į Vakarus svarbus, dažniau teigia, kad liktų Lietuvoje, nes čia turi geresnes gyvenimo sąlygas“, - sakė mokslininkė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 17-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.