Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad frakcijoje yra įvairių nuomonių, tačiau didžioji dauguma įstatymo projektui yra linkę pritarti.
„Svarstymas vyks audringai, o kaip bus balsuojama – pamatysime. Mūsų frakcijoje nėra vieningos nuomonės, bet didžioji dauguma pritars“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Seime bus svarstomas ir alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas, kuriame siūloma įtvirtinti pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba.
Siekiant išspręsti nelietuvių tautybės piliečiams kylančius sunkumus, siūloma nustatyti, kad užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei tokių sutuoktinių vaikų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant kitos valstybės išduotą asmens dokumentą.
Kitiems nelietuvių tautybės asmenims vardas ir pavardė jų prašymu galės būti įrašyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
S. Skvernelis tvirtina, kad dėl šio alternatyvaus Eugenijaus Jovaišos įstatymo projekto frakcijoje dar nėra apsispręsta.
„Tuo pačiu dar yra ir gerbiamojo Jovaišos pasiūlymai, žiūrėsime, kaip jie bus Seimo salėje sutikti, ar jiems bus pritarta, ar ne, tada matysime, kaip dėl kito projekto. Kol kas tas projektas yra iš praeitos kadencijos, toks, koks yra, ten yra daugybė parašų ir dabartinių Seimo narių padėta. Mes laisvai balsuojame, ir didžioji dauguma iš frakcijos turi vienokią nuomonę, yra žmonės, kurie kategoriškai turi kitokią nuomonę, ir mes tą nuomonę gerbiame“, – S. Skvernelis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į E. Jovaišos siūlomą alternatyvų įstatymo projektą atsižvelgė kritiškai.
„Tai ženkliai pablogintų projektą, todėl tikiuosi, kad šiandien Seimas pritars tokiam projektui, kuriam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Oponuojančią poziciją minėtu klausimu išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžusi, kad kalba yra dalis Lietuvos teritorinio vientisumo.
„Aš tik noriu pasikartoti, kad mes nuosekliai šnekame apie tą patį, kad mes tikrai nepalaikome, kad į lietuvių kalbą būtų įvestos šitos trys raidės. Mūsų frakcijos narys Eugenijus Jovaiša teikia savo pasiūlymus, kurie būtų tikrai išsprendę problemą, kuri dabar teismuose kaip ir vyksta, bet komitetas neatsižvelgė, nebuvo jam pritarta, tai mes iš tikrųjų liekame prie savo pozicijos, kad lietuvių kalba yra dalis mūsų teritorinio vientisumo, ir tikrai tai neturėtų kisti“, – frakcijos nuomonę išreiškė A. Norkienė.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad frakcijos nuomonė nėra vieninga, bet dauguma palaikys projektą.
„Yra keletas kolegų, kurie nepalaikys, tai turbūt nestebina, yra tos išsiskiriančios nuomonės, bet didžioji dalis palaikys. Aš manau, kad čia turbūt pagrindinis ginčas, kaip yra vertinami asmenvardžiai, ar vieni traktuoja tai kaip kalbos dalį, kiti traktuoja tai kaip asmens identiteto dalį, tai didžioji frakcijos dalis, kaip ir Vyriausybė šiuo atveju, traktuoja būtent taip, ir manom, kad tai yra žmogaus orumo užtikrinimas leisti rašyti dokumentuose tuo raidynu, koks yra priimtinas žmogui, pagal lotynų abėcėlę“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pabrėžė, kad tokio įstatymo projekto priėmimas pagerintų ne tik tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, bet ir santykius su Lenkija.
„Mes tikrai turime priimti šį sprendimą, nebesidairyti atgal, tuo labiau įvertindami, kad gyvename tokiame sudėtingame politiniame kontekste, kur santykiai taip pat ir su kaimynais, ir mūsų pažadai duoti broliams lenkams, jie taip pat turi būti tesėti. Aišku, kad asmens vardas ir pavardė yra jo nuosavybė, ir natūralu, kad jis turi pats tą apsisprendimą turėti ir priimti sprendimą, kokį vardą ir kokią pavardę galima užrašyti savo dokumente“, – argumentavo V. Mitalas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad frakcija palaikys įstatymo projektą, nes šiuo metu esanti šalies piliečių diskriminacija yra antikonstituciška.
„Palaikysime tą variantą, kuriame yra numatomos tos vadinamos trys papildomos raidės pirmame paso puslapyje, nes toks sprendimas didele dalimi sprendžia tiek tautinių mažumų Lietuvoje klausimą, tiek moterų, ištekančių už užsieniečių, klausimą, visos kitos alternatyvos reikalauja papildomų dokumentų nešiojimosi, arba iš esmės nesprendžia problemos, todėl palaikysime tą variantą, kuris yra teikiamas daugiau nei 70 Seimo narių parašais ir dabar yra svarstymo stadijos.
Aš nesuprantu, kodėl reiktų diskriminuoti savo šalies piliečius skirstant į gerus ir geresnius, nes kalbant apie tautines mažumas supraskime, kad tai yra Lietuvos lenkai, Lietuvos rusai, Lietuvos baltarusiai, tai yra Lietuvos piliečiai ir juos išmesti ir palikti už įstatymo ribų būtų antikonstituciška ir tiesiog nesąžininga“, – sakė G. Paluckas.
ELTA primena, kad antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai sugrįš prie pernai gruodį atidėtų dviejų įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, svarstymo.
Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (...) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.