Tiesioginės transliacijos pradžia numatoma 10 val.
Lietuvos apeliacinio teismo paskelbtas nuosprendis Sausio 13-osios byloje įsiteisės iš karto nuo jo paskelbimo.
Šią visai Lietuvai svarbią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai Ernestas Rimšelis, Ernesta Montvidienė ir Egidija Tamošiūnienė, išnagrinėjo per dvylika visą dieną trukusių posėdžių.
Sausio 13-osios byloje kaltinimai buvo pareikšti 67 asmenims, kuriuos gynė daugiau kaip 100 valstybės paskirtų gynėjų. Baudžiamojon atsakomybė patraukti Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos Komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Net 65 asmenys buvo teisiami už akių, jiems apie Lietuvoje vykstantį baudžiamąjį procesą yra pranešta per Teisingumo ministeriją, taip pat buvo išsiųsti teismo šaukimai gyvenamosios vietos adresu. Be to, kol vyko procesas, teisėjai nutarė sustabdyti Europos arešto orderių vykdymą – taip būtų užtikrintas nevaržomas kaltinamųjų atvykimas į Lietuvą. Vis dėlto, šia teise nė vienas kaltinamasis nepasinaudojo ir teisme nepasirodė.
Vienas kaltinamųjų – Karaliaučiaus srityje gyvenantis Rusijos pilietis Jurijus Melis (Jurij Mel) šiuo metu yra suimtas. Jis buvo sulaikytas dar 2014 m. kovą, kai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas teismo nuosprendžio paskelbimo laukė būdamas laisvėje, tačiau iš jo buvo paimti dokumentai.
Visi nusikaltimai buvo įvykdyti 1991 m. sausio mėnesį – užgrobti įvairūs svarbūs Lietuvos objektai, sausio 13 įvykdyti mirtini susirėmimai prie Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto pastato.
Šioje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui nuosprendį dar 2019 m. kovą buvo paskelbęs Vilniaus apygardos teismas, tačiau apeliacine tvarka jį apskundė net 59 nuteistieji, nukentėjusieji ir prokuratūra.
Visi nuteistieji buvo nubausti nuo 4 iki 14 metų laisvės atėmimo bausme. Tiesa, dauguma kaltinamųjų iš Rusijos ir Baltarusijos buvo nuteisti už akių, mat valstybės atsisako juos išduoti.
Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų sąrašas: Dmitrij Jazov, Genadij Golubkov, Valerij Sibiriakov, Vladimir Demidov, Bogdan Suščik, Vladimir Sofjin, Sergej Panikarov, Jevgenij Gavrilov, Ivan Šepiliov, Aleksandr Gomziakov, Aleksandr Zolotuchin, Ruslan Junusov, Sergej Golovko, Sergej Machov, Konstantin Usov, Anatolij Fefelov, Aleksandr Navozov, Eduard Michailov, Vladimir Gončiarik, Aleksandr Sidorkov, Anatolij Lepichov, Jurij Janočkin, Aleksej Filimonov, Anatolij Ivanickij, Aleksandr Cepota, Vladimir Uschopčik, Vladimir Šechovcov, Grigorij Belous, Gennady Ivanov, Vladimir Prokofev, Nikolaj Astachov, Sergej Voronin, Vladimir Uspenskij, Eduard Roskov, Vladimir Sorokin, Jurij Onda, Albertas Galinaitis, Igor Bolonnyj, Arkadij Bajukov, Oleg Abramov, Nikolaj Sakara, Anatolij Urban, Anatolij Kim, Dmitrij Filippov, Jurij Mel, Dmitrij Bolšakov, Nikolaj Ogurcov, Aleksandr Korobočkin, Aleksandr Radkevič, Michail Golovatov, Jevgenij Čiudesnov, Nikolaj Demidov, Viktor Šulikov, Vasilij Savvin, Aleksandr Žitnikov, Viktor Moroziuk, Genadij Poltoranin, Sergej Fiodorov, Oleg Morkovskij, Viktor Romančevskij, Michail Chabarov, Jurij Strašnenko, Vladislav Šved, Algimantas Naudžiūnas, Romas Juchnevičius ir Vasilij Kustrio.
V. Ushopčikas yra buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas, V. Švedas – Lietuvos komunistų partijos antrasis sekretorius, o A. Naudžiūnas – tuometis Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius. Buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir dar keliems kaltinamiesiems prokurorai yra pasiūlę skirti griežčiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.
Bylos nagrinėjimo metu D. Jazovas mirė, tačiau teismas netenkino advokatų prašymo nutraukti baudžiamąjį procesą jam mirus.
Anksčiau Vilniaus apygardos teismas yra pažymėjęs, kad nusikaltimams žmoniškumui nėra taikoma senatis, o per Sausio įvykius Lietuvoje net nebuvo siekiama išvengti civilių žmonių aukų.
„Teismas konstatauoja, kad tai nebuvo atsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekliai iš anksto suplanuota didelio masto civilinių gyventojų užpuolimo dalis, kurios tikslas Lietuvą išlaikyti TSRS sudėtyje“, – pabrėžė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.