Išskirtinėje Vilniaus vietoje planuojamos statybos glumina: dar joms neprasidėjus kyla rimtų įtarimų

Vilniuje esančio Žvėryno mikrorajono gyventojai baiminasi, kad vietoje administracinio pastato viename iš sklypų gali būti įrengti butai. Maža to, jie skaičiuoja, kad vietoje leistino 3 aukštų pastato gali atsirasti 4 aukštų daugiabutis. Savivaldybė du kartus nesuderino statytojo parengtų projektinių pasiūlymų, tačiau trečias kartas nemelavo – galiausiai jie suderinti. Ir iki naujų statybų pradžios jau visai nedaug – beliko išduoti leidimą.

Kiek iš tiesų bus aukštų

Šiame sklype, Sakalų g. 4, dar nėra išduoto statybos leidimo. Tačiau projektiniams pasiūlymams savivaldybė jau pritarė. Tai Delfi patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.

Viešojoje erdvėje galima rasti statytojų parengtų vizualų, kuriuose matyti, kaip atrodys naujasis statinys. Ir iš tų vizualų galima įtarti, kad pastatas iš tiesų gali turėti 4 aukštus.

Apie tai Delfi yra publikavęs savo tyrimą. Jį galite rasti ČIA.

Dėl to ar projekte numatytos administracinės patalpos nevirs butais, taip pat kyla klausimas, mat administracinės patalpos labai mažai kuo skiriasi nuo tame pačiame projekte numatytų butų.

Sklypas, dėl kurio kilo nemažai diskusijų, yra Vilniuje, Sakalų g. 4. Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypo esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas yra „kita. Komercinės paskirties objektų teritorijos“.

Naująjį statinį projektavo projektavimo įmonė UAB „Aif LT“, nurodytas asmuo – architektas Tomas Gendrikas. Projektiniame pasiūlyme pateiktas dar vienas architektas – Andrius Liubinas.

Objekto Žvėryne statytojas – UAB „Kanso LT“.

Butai mažai kuo skiriasi nuo administracinių patalpų

Tuo metu viešinimui pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodyta, kad naujasis pastatas bus administracinės paskirties. Šiame administracinės paskirties pastate turėtų būti įrengiami biurai. Tačiau gyventojams kyla abejonė, kad biurai ir tame pačiame projekte numatyti butai beveik niekuo nesiskiria. Todėl jie nuogąstauja, ar tik nesiruošiama biuro patalpas parduoti kaip butus.

Prie pagrindinių sklypo rodiklių nurodyta, kad sklypo plotas yra 1667 m2, numatomas sklypo užstatymas – 920 m2, užstatymo tankis – 55 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2.

Požeminėje stovėjimo aikštelėje yra numatytos 28 automobilių stovėjimo vietos. Administracinėms patalpoms iš jų tenka 20, gyvenamosios paskirties patalpoms – 8.

Bendrasis naujojo pastato plotas turėtų siekti 1926 m2. Didesnioji jo dalis atiteks administracinėms patalpoms – 967 m2, gyvenamosios paskirties patalpų plotas – 959 m2.

Projekte nurodytas pastato tūris – 10332 m3, aukštis – 14 m. Nors pastatas turėtų būti 3 aukštų, šiuo atveju numatyta pastogė. Tačiau žiūrint vizualiai ji mažai kuo skiriasi nuo kitų pastato aukštų. Tai vietos gyventojams ir kelia didžiausią nerimą. Jie mano, kad visai realu, jog kaimynystėje gali išdygti 4 aukštų namas.

Planavo įrengti daugiau vietų automobiliams

Kaip nurodyta projekte, planuojama įrengti 11 butų ir jiems skirti 8 automobilių stovėjimo vietas. Tuo metu administracinių patalpų pagrindinis plotas turėtų siekti 504 m2. Stovėjimo vietų poreikis pritaikius minimalų leidžiamą automobilių vietų skaičių nustatantį koeficientą 0,5 yra 20. Būtent tiek vietų ir yra suprojektuota.

Sklypo dalyje yra projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės bei poilsio zonos vyresnio amžiaus žmonėms.

Rengiant statybos darbus sklype ketinama pašalinti dvi obelis, baltažiedę robiniją, klevą ir dvi kriaušes.
Prie projektinių pasiūlymų nurodyta, kad projektuojamas pastatas susideda iš vieno L formos tūrio. Pirmame aukšte prie Sakalų gatvės planuojama įrengti administracines patalpas, o sklypo gilumoje – gyvenamąsias patalpas. Kituose aukštuose atvirkščiai – prie Sakalų gatvės planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos, o sklypo gilumoje palei šiaurinę sklypo ribą – administracinės paskirties patalpos.

„Projektuojamas pastatas – mūrinis, 3 aukštų su pastoge“, - rašoma projektiniame pasiūlyme. Tačiau gyventojai dėl šio aspekto labiausiai ir nerimauja. Jie mano, kad pastoge tiesiog gali būti pavadintas ketvirtas aukštas, kuriame galbūt bus įrengti ir parduoti butai.

Šiuo atveju svarbu panagrinėti Vilniaus miesto tarybos patvirtintus sklypo detaliojo plano sprendinius. Taryba numatė, kad sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (indeksas K). Naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1). Detaliajame plane numatyta, kad leistinas statinio aukštų skaičius – iki 3 aukštų. Statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – iki 14 metrų.

Taigi, planuojant statybas viso to reikia laikytis.

Prieš detaliojo plano patvirtinimą sklypo naudojimo būdas buvo kitas, todėl buvo galima mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba. Patvirtinus detalųjį planą atsirado galimybė statyti komercinius-administracinius statinius. Tačiau apie gyvenamąją paskirtį kalba čia neina.

Taip pat įdomi detalė, kad šiuo metu vystytojai planuoja įrengti mažiau automobilių stovėjimo vietų, nei buvo numatę tvirtinant detalųjį planą.

Jau rašėme, kad planuojama įrengti 11 butų ir jiems skirti 8 automobilių stovėjimo vietas. Tuo metu administracinių patalpų pagrindinis plotas turėtų siekti 504 m2. Stovėjimo vietų poreikis pritaikius minimalų leidžiamą automobilių vietų skaičių nustatantį koeficientą 0,5 yra 20. Būtent tiek vietų ir yra suprojektuota.

Tačiau detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte buvo įvardytas kur kas didesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius: „Reikalingų automobilių vietų skaičius nustatomas pagal STR2/06.01:1999 10 lentelės reikalavimus ir yra 50 vnt., iš kurių 30 talpinama kiemo parkinge, likusios požeminiame parkinge.“

Savivaldybė projektiniams pasiūlymas pritarė

Dėl šio atvejo Delfi susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe. Jos atstovas P. Vaitekėnas perdavė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo miesto architekto skyriaus išaiškinimą.

„Po visuomenės informavimo procedūros projektiniai pasiūlymai buvo atmesti (tai ne tas pats kas nepritarti) ir projekto sprendiniams buvo pateiktos pastabos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pastabos teiktos tiek projektinių pasiūlymų sprendiniams, tiek buvo paprašyta papildyti procedūrinius dokumentus. Tarp teikiamų pastabų buvo paprašyta pagrįsti administracinio pastato (su nevyraujančiomis gyvenamosiomis patalpomis) patalpų planinę struktūrą bei apibūdinti numatomą veiklą administracinės paskirties patalpose, nurodyta, kad pastogė dėl numatomų gyvenamųjų patalpų turi atitikti STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai III skyr., 4.26 p. apibrėžimą“, - nurodyta P. Vaitekėno Delfi raštu atsiųstame atsakyme.

Anot jo, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

„Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas“, - teigiama P. Vaitekėno pateiktame atsakyme.

Taip pat viešinimui pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodoma, kad dalis patalpų būtų butai, kita dalis – administracinės patalpos. Tačiau žvelgiant į brėžinius matyti, kad butai nuo administracinių patalpų mažai kuo skiriasi. Todėl galbūt tikėtina, kad administracinės patalpos bus parduotos kaip butai ir galiausiai juose apsigyvens žmonės. Dėl to paklausėme, ar savivaldybė turėjo pastabų dėl šio aspekto? Galbūt ji rekomendavo statytojui pirmiausia pasikeisti sklypo paskirtį ir tada oficialiai statyti daugiabutį?

Tačiau P. Vaitekėnas perdavė savivaldybės poziciją, kad į klausimą, kaip ateityje bus naudojamas pastatas, turi atsakyti pats statytojas: „Ar patalpos bus naudojamos pagal paskirtį po projekto įgyvendinimo, t. y. pastačius pastatą – tai vadovaujantis LR Statybos įstatymo 47 straipsniu: statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Į klausimą konkrečiau turbūt galėtų atsakyti tik statytojas ar būsimi naudotojai.“

Ir čia pat jis pridėjo: „Tačiau verta pažymėti, kad jeigu savivaldybės specialistai įvertino, kad patalpos galimai gali būti naudojamos gyvenamajai paskirčiai, todėl buvo pareikalauta užtikrinti didesnį želdynų kiekį, užtikrinti kitą infrastruktūrą, kurios reiktų gyvenamajam namui.“

Toje vietoje leidžiama statyti trijų aukštų pastatą, tačiau statytojai prašo leidimo trims aukštams ir pastogei. Vizualiai ir žiūrint į brėžinius atrodo, kad pastogė tampa ketvirtu aukštu ir mažai kuo skiriasi nuo kitų aukštų. Ar dėl šio aspekto statytojui savivaldybė turėjo priekaištų? Ar savivaldybei neatrodo, kad pastogė tampa dar vienu pastato aukštu? Tokius klausimus pateikėme savivaldybei.

Ir gavome štai tokį atsakymą: „Šioje vietoje sklypui galioja, „Sklypo Sakalų g. 4 detalusis planas“, kurio privalomuosiuose reglamentuose nurodoma, kad statinių aukštų skaičius – 3. Projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatomas 3 aukštų pastatas su pastoge. Projekto sprendiniams buvo teikta pastaba, kad pastogės sprendinys turi atitikti teisės aktuose nurodomą apibrėžimą ir kad pastogės medžiagiškumas turi būti būdingas stogams. Todėl galutiniame projektinių pasiūlymu sprendime, pastogei naudojama skarda. Pačios pastogės buvimas atitinka teisės aktus, nes pastogė, pagal STR, nėra laikoma papildomu aukštu.“

Galiausiai P. Vaitekėnas pripažino, kad projektiniams pasiūlymams savivaldybė pritarė. „Kaip ir su visais projektais, vyr. miesto architektas yra susipažinęs su sprendiniais, buvo informuotas apie du projekto atmetimus ir jų priežastis. Įvertinus atliktas korekcijas, projekto sprendiniams pritarta, nes jie atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas bei galiojančio detaliojo plano sprendinius“, - nurodė P. Vaitekėnas.

Mano, kad įstatymų nepažeidžia

Statytojo, UAB „Kanso LT“ atstovas Paulius Šatikas taip pat atsakė į Delfi klausimus.

Anot jo, Vilniaus miesto savivaldybė porą kartų teikė klausimus ir pastabas, kurie buvo susiję su planiniais (architektūriniais) sprendiniais, infrastruktūros, želdinimo ir redakcinio pobūdžio neatitikimais dokumentacijoje.

„Projektiniai pasiūlymai atitinkamai buvo su VMS aptarti, pateikiant jų pagrįstumo ir (ar) atitikimo teisės aktams argumentus, klausimai atsakyti, projektas, įskaitant ir redakcinio pobūdžio neatitikimus, pakoreguotas, dėl ko VMS patvirtino ir užregistravo administracinės paskirties pastato, adresu Sakalų g. 4, Vilnius, projektinius pasiūlymus“, - dėstė P. Šatikas.

Anot statytojo atstovo, įmonė savivaldybės pastaboms nesipriešino ir su viskuo sutiko: „Į visus VMS klausimus bei pastabas buvo atsižvelgta, pateikti atsakymai, projektiniai pasiūlymai pakoreguoti.“

Kaip jau minėta, toje vietoje leidžiama statyti trijų aukštų pastatą, tačiau įmonė prašė leidimo trims aukštams ir pastogei. Vizualiai ir žiūrint į brėžinius susidaro įspūdis, kad pastogė tampa ketvirtu aukštu ir mažai skiriasi nuo kitų aukštų. Todėl statytojo paprašėme pasakyti, kaip bus naudojama pastogė? Ar joje bus įrengti ir parduodami atskiri butai?

„Projektas ruošiamas taip, kad atitiktų visus keliamus reikalavimus. Atsakant į jūsų klausimą, taip, VMS teikė pastebėjimus bei pasiūlymus ir dėl pastogės aukšto sprendinių, įskaitant, šio aukšto išorės medžiagiškumą. Atitinkamai buvo atsižvelgta, paaiškinta ir pakeista taip, kad projektas/pasiūlymai būtų tinkami VMS. Projektiniuose pasiūlymuose numatyta, kad pastogės patalpose bus suprojektuotos administracinės ir gyvenamosios paskirties patalpos“, - nurodė P. Šatikas.

Be to, žvelgiant į brėžinius matyti, kad butai nuo administracinių patalpų mažai tesiskiria. Ar iš tiesų administracinės patalpos netaps butais? Anot statytojo atstovo, savivaldybė dėl to pastabų neturėjo.

„VMS pastebėjimų dėl projekto paskirties neturėjo, pateiktas projektas atitinka visus planavimui/paskirčiai keliamus reikalavimus. Kaip jau rašėme atsakydami į prieš tai Jūsų atsiųstus klausimus, šiame administracinės paskirties pastate vyraujanti patalpų paskirtis bus administracinė (daugiau nei 50 proc.), o likusios patalpos suprojektuotos kaip gyvenamosios paskirties. Tai yra leidžiama. Keisti sklypo paskirties neplanuojame“, - teigė P. Šatikas.

Taip pat teiravomės, kaip po statybos užbaigimo bus naudojamos administracinės patalpos? Kas jose bus: biurai, parduotuvės ar dar kas nors? Ir gavome štai tokį atsakymą: „Patalpos bus naudojamos pagal numatytą paskirtį (administracinės patalpos).“

Galiausiai UAB „Kanso LT“ atstovų paklausėme, ar jie gali užtikrinti, kad šios administracinės patalpos nebus parduodamos kaip butai?

P. Šatikas tokio užtikrinimo nedavė, tik nurodė, kad patalpos dar nėra parduodamos: „Kaip jau buvome atsakę ankščiau, apie projekto pardavimą diskusijos nevyksta. Projektas nėra parduodamas.“

Delfi jau anksčiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė teigė, kad jei savivaldybė tikrindama projektą nustato, kad projekte pateikti pastato sprendiniai neatitinka nurodytos pastato paskirties, tai savivaldybės administracija gali nepritarti statinio projektui ir atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Delfi bandė susisiekti su projektavimo įmone UAB „Aif LT“, tačiau jos atstovai nurodė, kad atsakymus pateiks statytojas.

Registrų centro duomenimis, UAB „Kanso LT“ vadovas yra Giedrius Ragaišis. Prieš tai buvęs vadovas – Kristijonas Jakutis.

Ši įmonė kelis kartus yra pakeitusi pavadinimą. Prieš tai ji vadinosi UAB „Olandų 55b“, dar anksčiau - „Bactrus“.

2018 metų dokumentuose nurodyta, kad įmonė turi du akcininkus juridinius asmenis: UAB „Partnerių fondas“ ir UAB „Alvora“.

UAB „Partnerių fondas“ vadovas yra G. Ragaišis. Įmonės steigėjai yra šie fiziniai asmenys: Ugnius Meidus, Neringa Rastenytė-Jančiūnienė, G. Ragaišis, Martynas Babilas.

Tuo metu UAB „Alvora“ vadovas yra Tomas Šidlauskas, buvęs vadovas – Nikolaj Kolesnik.

2019 metų duomenimis, įmonės akcininkai buvo šie 3 asmenys: N. Kolesnik, Vladimir Pavliukovič, Česlovas Gliebus.