Du kartus teistam 35 metų M. Ramanauskui šypsosi sėkmė – Vilniaus pataisos namai, kuriems priklausančiuose Pusiaukelės namuose bausmę atlieka nuteistasis, nutarė, kad dėl labai sunkaus nusikaltimo kalėti nuteistas kaunietis jau gali būti išleistas į laisvę.
Lygtinio paleidimo komisija savo sprendime nurodė, kad gerokai anksčiau laiko į laisvę lygtinai paleistam nuteistajam iki bausmės pabaigos turėtų būti draudžiama nakties metu išeiti iš namų ir vartoti alkoholį ir psichiką veikiančias medžiagas.
Tačiau tokiam pataisos namų sprendimui pasipriešino Vilniaus teisėjai, manantys, kad M. Ramanauskas už grotų praleido pernelyg mažai laiko, nors nuteistasis balandžio mėnesį jau ir atliko pusę jam skirtos bausmės. O jos pabaiga yra tik 2025 m. balandį.
Lygtinio paleidimo komisijos sprendimui žudiką paleisti į laisvę anksčiau laiko nepritaręs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius pažymėjo, kad nagrinėjant nužudymo bylą M. Ramanauskas „savo parodymuose nebuvo nuoseklus bei savo kaltę neigė, kas, teismo vertinimu, parodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės“.
Pasak teisėjo, įkalinimo įstaigoje iš esmės nestebimos M. Ramanausko pastangos šalinant kintamus kriminogeninius veiksnius, be to, nuteistasis priteistą neturtinę žalą atlygina, tačiau žalos atlyginimui jis skiria tik 10 eurų per mėnesį, nors jo darbo užmokestis sudaro 555 Eur.
„Likusį neatlyginta žalos dalis – 11 680 Eur“, – teismas nusprendė, kad bausmės atlikimo metu turimų finansinių įsipareigojimų M. Ramanauskas nesumažino, nors turėjo realią galimybę tai padaryti.
„M. Ramanauskas yra atlikęs vos daugiau nei pusę laisvės atėmimo iš jam paskirtos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės – apylinkės teismo vertinimu, šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui“, – pabrėžė teisėjas M. Gvozdovičius.
Tačiau su tokia teisėjo pozicija nesutiko M. Ramanauskas ir nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą jis apskundė Vilniaus apygardos teismui. Savo skunde nuteistasis piktinosi, kad teismas vertino jo padarytą nusikaltimą, taip pat pažymėjo, kad jis „jau atliko privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį“, o teikimą atmetęs teisėjas esą net nenurodė jokių Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo netaikymą reglamentuojančių motyvų.
Kalinys pažymėjo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jis įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasikeitė jo požiūris į ankstesnį savo paties elgesį: „Supratau ir įvertinau netinkamus ankstesnio gyvenimo aspektus.“
„Nesutinku su teismo išvada, jog negaliu būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, – nurodė M. Ramanauskas. – Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu esu Vilniaus pusiaukelės namuose, būdamas be sargybos sąlygomis, visą dieną iš anksto numatytais maršrutais laisvai judu po miestą, išeiginėmis dienomis vykstu namo, kur privalau nakvoti nuo 22 iki 6 val. Neturiu jokių nuobaudų ar pažeidimų, dirbu, nebuvau pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio nei pataisos namuose, nei pusiaukelės namuose.“
Tačiau šie M. Ramanausko teiginiai neįtikino apeliacinį skundą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo – teisėja Nijolė Žimkienė nutarė, kad apylinkės teismas savo priimtą sprendimą pakankamai motyvavo ir grindė objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Teismas pažymėjo, kad M. Ramanauskas į Kybartų pataisos namus atvyko 2017 m. gruodžio 19 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus.
„Atvykęs nuteistasis buvo priskirtas paprastai nuteistųjų grupei, 2018 m. spalio 15 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, o nuo 2018 m. lapkričio 30 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, dirba su teise vykti be sargybos ar palydovo už pataisos įstaigos teritorijos ribų“, – nurodė teisėja.
Jos teigimu, per bausmės atlikimo laiką M. Ramanauskas skatintas 7 kartus, bet baustas 1 kartą – dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pareigūnų atžvilgiu, bet ši nuobauda jau negalioja.
Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėja nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai ir pozityviai: „Apygardos teismas teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, tačiau pažymi, kad M. Ramanauskas elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.“
„Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apygardos teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. Ramanausko lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos“, – pabrėžė teisėja N. Žimkienė.
Pasak jos, nuteistasis yra neatlikęs didelės bausmės dalies: „Atsižvelgus į veikos, už kurią atlieka bausmę nuteistasis M. Ramanauskas, sunkumą, jos neatitaisomas pasekmes, šiuo metu taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.“
Be to, teismas taip pat akcentavo, kad per mėnesį skirdamas vos po 10 ar 20 Eur neturtinės žalos atlyginimui nuteistasis nesiima pakankamai aktyvių veiksmų sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus.
„Nuteistojo skundo argumentas, kad žala priteista solidariai, teismo vertinimu, šios išvados nekeičia“, – pabrėžė teismas.
Nutartyje taip pat pažymima, kad „nuteistasis, bausmę atlikdamas Pusiaukelės namuose, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu, įtikinti teismą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą atlikus įstatymo numatytą privalomą bausmės atlikimo dalį.“
M. Ramanauskas buvo buvo nuteistas kartu su kauniečiais Artūru Našatopovu ir Ovidijumi Vitkevičiumi – teismas yra konstatavęs, kad jie dėl svetimo skolos užmušė savo pažįstamą, jam suduodami daugiau kaip 110 smūgių. A. Našapovui buvo skirta griežčiausia bausmė – 17 metų, o O. Vitkevičiui – 13 metų laisvės atėmimas.
Trisdešimtmetis buvo mušamas rankomis, spardomas, talžomas skalbimo mašinos dangčiu ir būgnu bei šluota, badomas šakute.
Pasak teismo medicinos ekspertų, auka didžiąją dalį egzekucijos išliko sąmoninga.
Visi kaltinamieji, apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visokeriopai stengėsi nusimesti nuo savęs bent dalį veiksmų mušus nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis mirė.
Teismas konstatavo, kad nužudymas buvo padarytas bendrininkų grupės – kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, t. y. visi jie yra nužudymo vykdytojai.
„Teismo nuomone, byloje pagrįsti šią veiką kvalifikuojančiam požymiui duomenų pakanka, kadangi jų visuma patvirtina, jog nukentėjusysis buvo nužudytas suduodant daugybinius, ne mažiau kaip 110 smūgių, daugelis iš šių smūgių buvo suduoti kojomis, įvairiais daiktais bei užšokant ant nukentėjusiojo, – nurodė teismas. – Nukentėjusiojo mirtis įvyko ne nuo vieno ar kelių konkrečių sužalojimų, o nuo sužalojimų visumoms. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino, jog kiekvienas sužalojimas turėjo savo indėlį nukentėjusiojo mirčiai, kiekvienas suduotas smūgis gilino sužalojimus, dėl ko centriniu būdu organizmas nustojo reguliuoti ir valdyti vegetacinę nervų sistemą tuo pačiu valdyti kvėpavimą ir adekvačiai reaguoti į šoką. Buvo sužalotas visas nukentėjusiojo kūnas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis gausiai kraujavo, lūžę nuo antrojo iki 8-ojo šonkaulio, todėl galimadaryti neabejotiną išvadą, kad žalojimo metu nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą. “
Pasak teismo, nukentėjusiajam buvo suduodami itin stiprūs smūgiai, ir visi jie suduoti iki mirties.
„Iš nusikaltimo mechanizmo, tai, kad nukentėjusysis buvo spardomas, daužomas įvairiais daiktais ir visi smūgiai suduoti į žmogaus gyvybei svarbias kūno sritis, suduoti prieš mirtį, pripažintina, jog kaltinamieji suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą“, – nuosprendyje pažymėjo teismas.