Vienos geriausių raketų oro taikinių naikinimui
Pasak ginkluotės eksperto, AMRAAM – tai vienos geriausių raketų, skirtų naikinti oro taikinius.
„Pradžioje, jos buvo sukonstruotos kaip naikintuvų ginkluotė, po to Norvegijoje padarė sistemą NASAMS ir tas pačias raketas galima iššauti ir į žemės, ir oro taikinius, o jos išskirtinės yra tuo, kad turi radarą, kuris, kai pagauna taikinį, jo ir nebepaleidžia – jį sunaikina“, – pasakojo A. Plokšto.
Anot pašnekovo, galima sakyti, jog AMRAAM yra pagrindinė amunicija mūsų turimoms NASAMS sistemoms.
„Raketos, kurias mes dabar perkame, yra pačios moderniausios. Jų šūvio nuotolis yra 180 kilometrų, o aukštis – 21 kilometras“, – teigė jis.
Tiesa, ginkluotės eksperto teigimu, kokius taikinius tokios ypatingos raketos gali sunaikinti – nėra vieša informacija.
„Jų greitis yra iki 4 machų, taigi visus taikinius, kurie turi tokį greitį arba žemesnį, tai yra, praktiškai, visus orlaivius ir ne tik orlaivius gali sunaikinti. Jų panaudojimui turi veikti visa sistema, nes, iš pradžių, reikia identifikuoti taikinį ir jį klasifikuoti. Įranga yra brangi, tai nešaudysi su AMRAAM raketomis prieš kažkokį „šachedą“ ar jo analogą“, – aiškino A. Plokšto.
Kol kas yra kalbama apie 36 AMRAAM raketų įsigijimą. Vis dėlto, pasak Lietuvos karo akademijos ginkluotės eksperto A. Plokšto, Ukrainoje matomi pavyzdžiai rodo, jog vos per vieną ataką atskrenda kone 15 tokių raketų, tad kiekis, kurį šiandien planuojama įsigyti – tikrai nėra pakankamas pilnam saugumo užtikrinimui.
Lietuvos gynybos sistema šiandien
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje vis daugiau ir dažniau pradėta svarstyti apie šalies oro gynybos sistemos pasirengimą. Ginkluotės ekspertas A. Plokšto atskleidė, kokia pažanga šioje vietoje jau yra pastebima.
„Dabar mes turime daug trumpo nuotolio, mūšio raketų ir turime NASAMS, kuri, pagal šūvio nuotolį, gali uždengti pakankamai didelį plotą valstybės. Mano akimis, trūksta dar mobilių sistemų, kurios galėtų judėti kartu su kariniais daliniais ir nebūtinai tai turi būti raketos. Tai gali būti ir vamzdinė įranga. Ukrainoje „šachedus“ numuša su kulkosvaidžiais, su „Gepardais“ ir jie gali greitai persidislokuoti būtent ten, kur jų reikia, tai šių elementų mums dar reikėtų turėti“, – aiškino jis.
Tiesa, Lietuva stiprina ne tik savo dangaus apsaugą, bet ir kalba apie tokią papildomą ginkluotę, kaip, pavyzdžiui, tankus „Leopard“. Pašnekovo vertinimu, tankas – tai pagrindinė širdis visos kariuomenės.
„Turint tankus, aplink tankus mes statome ir oro gynybą, ir pėstininkų kovos mašinas, tai tankai yra būtini. Šiandien mes turime progą pažiūrėti, kaip viskas vyksta kitame kare ir tai yra gerai, nes galime greitai padaryti išvadas. Tankai tapo pažeidžiami, visų pirma, bepiločių savižudžių ir bepiločiai žvalgybiniai gali greitai identifikuoti tankus, ir ne tik tankus, bet ir kovos mašinas, o tada užversti ant jų artilerijos ugnį, todėl šiandien tankai – jie būtini, bet reikėtų tankų, kurie turi aktyvias apsaugos sistemas, kurios apgintų nuo raketų ir reikėtų turėti galimybę apsiginti nuo atakų iš viršaus“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Deja, A. Plokšto teigimu, iki šiol tankai šio elemento dar neturi.
„Reikia surasti priešnuodį prieš bepiločius savižudžius ir čia ne tik kalbant apie tankus. Bepiločiai savižudžiai gali ir pavienius karius, ir visas kitas mašinas atakuoti. Šiandien dar nėra išrasta veiksmingų sistemų prieš bepiločius, bet yra dirbama šia kryptimi. Aš manau, kad taip ginkluotėje nebūna, kad sugalvoji kažkokį stebuklingą ginklą ir jau džiaugiesi“, – teigė Lietuvos karo akademijos ginkluotės ekspertas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale: