Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Laurynas Jonavičius pasidalijo feisbuke keletu citatų iš pirmadieninių V. Zelenskio pasisakymų, „aiškiai identifikuojančių Ukrainai priimtiną grūdų išvežimo klausimo sprendimą – per Odesą, ne Baltarusiją; su Ukrainos palaiminimu, o ne be jo; tinkamai apginkluojant Ukrainą, kad ji galėtų apsiginti nuo potencialaus RU puolimo atblokavus Odesą“.
Ukrainos prezidento citatos, kurias išskyrė L. Jonavičius:
„(1)Manęs nekvietė. Užsienio reikalų ministro irgi nekvietė“ (apie birželio 8 d. planuojamą RU-TUR-JT susitikimą dėl grūdų išvežimo iš Odesos)
(2) Dėl Baltarusijos: mums siūlė (grūdus) vežti geležinkeliu. Mes net suprantam, kokius kiekius. Bet mes suprantam, kodėl mums tai siūlė. Mes kol kas nepasirengę naudotis šiuo formatu ir padėti „draugiškiems“ kaimynams“.
(3) Stipriausia garantija – atitinkamas mūsų (Ukrainos) aprūpinimas ginkluote, kuri būtų dislokuota regione“.
Ekspertai perspėja nesivelti į pavojingą žaidimą
Lietuvos politikos ir karybos ekspertai yra kategoriški, kad nereikėtų veltis į Maskvos ir Minsko žaidimus.
„Mūsų verslo bendruomenė ir logistika turi savo interesus, bet šiuo atveju reikėtų juos truputėlį atitraukti į šoną. Klausimas yra visų pirma Ukraina: jūs norite apeiti ir pakišti Ukrainą šituo atveju, ar ne? Jūs norėtumėte padaryti judesį savo srityje Ukrainos sąskaita?“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, „Freedom House“ Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tikruosius A. Lukašenkos veikimo tikslus.
„Lukašenkos visas „modus operandi“ yra užversti tą puslapį: tarsi „mes jau užverčiame šitas represijas, dabar jau vėl būsime pagalbininkai. Pagelbėsime ir JAV, ir Vakarams, ir Ukrainai“. Ne, jie sprendžia savo uždavinius, nori nuimti dalį sankcijų, pradėti tranzitą, ir taip užversti puslapį. Čia yra pagrindinis jų tikslas, – grįžti į vadinamąjį balansavimo žaidimą. Todėl, kas besiderėtų, ar JT, ar kažkokios kitos institucijos, politiniai klausimai dėl represijų šalyje negali būti pamiršti“, – akcentavo V. Jurkonis.
Kartu jis pažymėjo, kad atsiskaitymas su Baltarusija turėtų vykti ne pinigais, kad jiems neatsirastų apyvartinių lėšų, kad režimas negautų papildomo deguonies, o kad būtų nurašomi tie kreditai, kuriuos Baltarusija yra gavusi, įsiskolinimai.
„Tai yra Baltarusijai tam tikras pliusas, bet tai nėra režimo maitinimas. Tokiuose rėmuose galima būtų svarstyti, bet vis tiek prioritetas turėtų būti Odesai, nes mes matome, ką rusai daro bombarduodami Mikolajevą ir kitur. Jeigu atidarytum uostus, tai būtų daug spartesnės ir didesnės apimtys. Tai ir turėtų būti prioritetas. Baltarusijos koridorius negali būti dėmesio nukreipimas nuo to, ką šiek tiek sudėtingiau spręsti“, – sakė V. Jurkonis.
VU TSPMI dėstytojas, karo ekspertas doc. Deividas Šlekys irgi buvo kategoriškas, kad į A. Lukašenkos žaidimą veltis nereikia.
„Taip, pasaulyje truks grūdų, ir tas kalbama nuo pat karo pradžios. Pats faktas, kad mes leistume vežti grūdus per Baltarusijos teritoriją į Baltijos valstybes neva dėl humanitarinių sumetimų, nes gabensime grūdus iš Klaipėdos ar Rygos uosto, legitimizuotų visą Lukašenkos veikimą, ir kartu netiesiogiai – Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Jie sukuria krizę, o paskui vaidina save pasaulio gelbėtojais, išnaudojant Baltijos valstybes? Ir mes „de facto“ pasakome, kad Odesos uostas yra prarastas?“, – kalbėjo D. Šlekys.
Pasak specialisto, pripažinimas, kad su jais galima kalbėtis, būtų ženkli politinė nuolaida.
„Šiuo atveju tai būtų absoliutus, pirmiausia, lietuviškas, o plačiąja prasme, jeigu ir Vakarai spaustų, ragintų tai daryti, tada – Vakarų diplomatijos ir pozicijos pralaimėjimas. Vienintelė sąlyga, kuri galėtų kažką į tą pusę judinti, tai, jeigu pats prezidentas Zelenskis tiesiogiai prašytų mūsų, kad leistų vežti grūdus per Baltarusiją. Ir tai būtų ukrainiečių prašymas, ir ukrainiečių suderintas dalykas. Kuo aš labai sunkiai abejoju. Visais kitais atvejais – kategoriškas ne“, – teigė D. Šlekys.
Verslas mano, kad be Baltarusijos neišsiversime
Tuo metu verslo bendruomenėje atsiranda balsų, palaikančių idėjas grūdus vežti per Baltarusiją.
„Pirmiausia, mes jau girdėjome, amerikiečiai pasiūlė šitą planą: atidarykime baltarusams Baltijos šalių, arba bent Lietuvos, uostus, ir mainais leiskime ukrainiečiams išgabenti grūdus. Manau, kad tą padaryti yra būtina“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas interviu „Žinių radijo“ laidai „Verslo pozicija“.
Jis aiškino, kad „padėti Ukrainai reikia ne tik siunčiant ginklus arba vežant autobusiukais humanitarinę pagalbą“.
„Ukraina turi apie keturis tūkstančius vagonų grūdų, kuriuos reikėtų išgabenti, nes jie po kažkiek laiko suges, arba dar blogiau, juos atims rusai.
Kitas dalykas, ukrainiečiai negali galvoti apie naują derlių, nes jie neturės kur sandėliuoti. Vagonai, elevatoriai užpildyti. Kiek su ukrainiečiais kalbėjome, jie fiziškai neturės kur dėti naujų grūdų“, – teigė S. Besagirskas.
Jo nuomone, kalio trąšos, kurios bus gabenamos, jos neduos tiek daug naudos Baltarusijai, kiek ukrainiečiai gautų naudos išgabenę grūdus.
„Manau, kad tą koridorių galima atverti kokiam pusmečiui. Reikia paskaičiuoti, per kiek galima išgabenti. Kitas dalykas, kiek žinau, nei Ukraina, nei Lietuva, neturi pakankamai vagonų išgabenti grūdus. Baltarusija turi. Yra daug niuansų, kur mes be Baltarusijos šiandien dienai neišsiversime“, – sakė S. Besagirskas.
Politikai nepritaria
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sakė, kad raginimai vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvą per Baltarusiją yra nesuderinami su Europos Sąjungos sankcijų Minskui politika. Šalies vadovas teigė nemanantis, kad šiuo metu Baltarusijos režimas turėtų būti vertinamas pozityviau, o sankcijų jo atžvilgiu būtina laikytis, rašė BNS.
Klaipėdos uosto atstovai teigia, kad grūdų vežimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln. tonų.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS teigė, kad gūdus vežti per Baltarusiją politiškai neįmanoma, nes niekas negali garantuoti, jog iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, kad pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2-3 traukiniai per parą.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos. Šiuo metu dalis jų į Klaipėdos uostą vežami per Lenkiją.
Eksportas iš Ukrainos per Baltarusiją buvo viena iš galimybių Jungtinių Tautų vadovaujamose diskusijose, kuriomis siekiama padidinti pasaulinį grūdų tiekimą, nes gresia didelė maisto krizė. Kita galimybė – atblokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus.