Tai, kad Kinijai pavyko suvaldyti koronaviruso plitimą, tai, kad Pietų Korėjai sekasi išvengti milžiniško aukų skaičiaus, galų gale tai, kad pranešimai apie vilčių teikiančius vakcinų ar vaistų tyrimus skrieja vienas po kito, suteikia vilties per pastarąsias savaites koronaviruso pandemijos sukeltą pasaulinę krizę išgyvenančioms šalims.
Tačiau ypač daug vilčių bent jau kol kas nematyti Europoje, ypač Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JAV, kur apsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius toliau sparčiai auga, nors imamasi vis griežtesnių stabdymo priemonių. Dabar jau ne Kinija, o Europa tapo koronaviruso aukų židiniu.
Ir kol europiečiai bei amerikiečiai drąsina save, stiprina ūpą, kas kaip supranta, – ar kaupdami maisto, ginklų bei šaudmenų atsargas, ar rengdami koncertus, ar tiesiog laidydami juokelius apie pirmąsias karantino dienas, katastrofiškai augantis aukų skaičius greitai grąžina į ne pačią smagiausią realybę. O ji, tikėtina, užtruks.
Net ir sėkmingai išbandžius naujas vakcinas ar medikamentus, masinis vakcinavimo ar gydymo procesas Vakarų šalyse – pirmiausia Europoje ir JAV – gali užsitęsti.
JAV plane, skirtame kovai su koronavirusu, pabrėžiama, kad pasaulinė pandemija su pertrūkiais naujomis protrūkio bangomis gali tęstis net 18 mėnesių, t. y. pusantrų metų ar net ilgiau. Per tą laiką laukia gerokai daugiau nepatogumų, trūkumų, neramumų nei šiuo metu.
Gali pereiti į karo padėtį
Sausa, biurokratine kalba, kurioje gausu labiau specialistams nei visuomenei skirtų ir suvokiamų lentelių, akronimų bei nurodymų, surašytas 100 puslapių dokumentas oficialiai yra JAV valdžios planas, kaip toliau kovoti su koronavirusu – oficialiai SARS-CoV-2, kuris sukelia ligą COVID-19.
Iš pradžių atsainiu požiūriu į šio viruso ir ligos plitimą reagavusi JAV bei ypač šalies prezidentas Donaldas Trumpas, kuris dar prieš mėnesį tikino, kad tai – suvaldomas, nereikšmingas, didelės grėsmės JAV nekeliantis virusas, dabar skuba ne tik stabdyti viruso plitimą, bet ir imtis priemonių tam atvejui, jei to padaryti nepavyks.
JAV pareigūnai jau įspėjo, kad amerikiečių gali laukti sudėtingesnis nei Italijos atvejis – nors turtingiausia pasaulio valstybė turi moderniausią įrangą virusams aptikti, analizuoti bei užkirsti jiems kelią, realybė ta, kad Amerika buvo užklupta nepasiruošusi koronaviruso pandemijai.
Tad naujausiame kovos (oficialiai – „atsako“) su koronavirusu plane, kuris iš pradžių buvo įslaptintas, pažymima, jog tikintis sėkmės, kuo mažesnių sutrikdymų, chaoso ir aukų skaičiaus, JAV teks imtis priemonių, nematytų daugiau nei pusę amžiaus.
Pavyzdžiui, viena iš priemonių įvardijama JAV prezidento sprendimu aktyvinamas Gynybos produkcijos aktas – nuo 1950-ųjų Korėjos karo pradžios laikų nematytas įstatymas, kuris leidžia vyriausybei imtis priemonių įgalinti pramonę gaminti tik karui būtiną produkciją arba teikti jai pirmenybę.
1950-ųjų įstatymas buvo reikalingas, mat tuomet JAV užklupo Korėjos karo krizė – komunistinės Šiaurės Korėjos invazija į Pietus, o amerikiečiai buvo visiškai nepasiruošę, neturėjo adekvačių priemonių puolimui stabdyti.
Panašių priemonių JAV turėjo imtis ir Antrojo pasaulinio karo laikais, kai po atakos prieš Perl Harborą, 1941-ųjų gruodį, JAV pramonė visiškai persiorientavo nuo taikos meto iki karo metų produkcijos – tai buvo įspūdingas, bet brangus šuolis: kainavo milžiniškus pinigus ir JAV skatino amerikiečius išpirkinėti specialius karo meto vertybinius popierius, kurie palengvintų naštą ekonomikai.
Šiais laikais toks totalinis, t. y. visuotinis, JAV ekonomikos panaudojimas karo reikmėms sunkiai įsivaizduojamas dėl pasikeitusių kartų, mentaliteto ir technologijų.
Juo labiau kad šiuo atveju karas skelbiamas ne valstybei, o koronavirusui. Tačiau tai reikštų, kad federalinės valdžios nurodymu galima būtų skirti prioritetą kritinės svarbos įrangai – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams, respiratoriams, kitoms apsauginėms priemonėms, kurių greitai gali trūkti vis daugiau medicinos darbuotojų.
Įtampa ir trūkinėjančios grandinės
Bet ir nepaisant tokių priemonių, įspėjimas apie trūkumus yra vienas dažniausiai kartojamų žodžių 100 psl. dokumente (paminėtas beveik tris dešimtis kartų). Tokia situacija gali susidaryti dėl elementarios priežasties – jei Kinijai koronaviruso plitimą pavyko suvaldyti per kelis mėnesius, tai dar nereiškia, kad pandemijos pavojus kyla tik Europai ar JAV.
Dokumente įspėjama apie mutacijos, naujų užsikrėtimų pavojų ir bendrą 18 mėnesių laikotarpį, per kurį koronaviruso sukelta liga gali šienauti žmones bangomis.
O tai toliau trikdys skirtingų šalių ekonomikas, žlugdys verslus ir griaus logistikos bei komunikacijos grandines. Savo ruožtu visi šie trikdžiai ir beprecedentės priemonės bei veiksmai, skirti apsisaugoti nuo koronaviruso, gali sukelti tokią įtampą sveikatos apsaugos sistemai, kad ji neatlaikys, – galiausiai ims trūkti tiek pačių priemonių, tiek žmonių.
„Valstybinė ir vietos valdžios infrastruktūra, jų komunikacija gali neatlaikyti tokios įtampos ir taps mažiau patikima. O tai reiškia naujausios informacijos vėlavimą, lėtesnį veiksmų koordinavimą ir neigiamas to pasekmes“, – pabrėžiama dokumente.
Be to, jame priduriama, kad krizei užsitęsus netgi JAV Sveikatos apsaugos sistema galiausiai pritrūks lėšų atlyginimams bei logistinėms paslaugoms, todėl dažniau teks pasitelkti JAV nacionalinę gvardiją.
Ar pajėgs bendradarbiauti?
Plane pažymima, kad ypač daug priklausys nuo milžiniško JAV biurokratinio aparato – skirtingų federalinių ir vietos institucijų – bendradarbiavimo, sklandaus keitimosi informacija.
Jau ne kartą liūdnai pagarsėjusios, kaip nuolat dėl dėmesio, papildomų biudžeto eilučių, jurisdikcijos ir kitų svarbių, o taip pat ir neesminių klausimų tarpusavyje kovojančios institucijos, JAV gynybos, Tėvynės apsaugos, Sveikatos apsaugos, Švietimo, kiti departamentai, FEMA (JAV Federalinė krizių valdymo agentūra), net JAV miškų tarnyba – dešimtys skirtingų institucijų dabar įtrauktos į planą ir turės derinti veiksmus.
Bent jau taip numato planas, o planai, net ir geriausi, skirti žalai sumažinti, neretai neatlaiko jau pirmųjų išbandymų. Pavyzdžiui, D. Trumpas ypač nenoriai pasirašė Gynybos produkcijos aktą – šis įstatymas būtent jam suteikia daugiau galių, tačiau pats įstatymas įsigalios tik tada, kai, anot D. Trumpo, „to reikės“.
Blogiausia dar laukia ateityje
Beveik neabejojama, kad būtent to ir reikės, nes JAV federalinė valdžia, net ir pradėjusi naudoti priemones iš strateginio nacionalinio rezervo, viena nesusitvarkys.
Pavyzdžiui, Pentagonas pažadėjo federalinėms institucijoms iš savo rezervo skirti per 2 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų, nors realus poreikis masinio protrūkio metu gali siekti dešimtis kartų daugiau.
Todėl nesusitvarkiusi su išaugusia priemonių paklausa valdžia bus priversta kreiptis į privatų verslą, siūlydama paskolas ir įsipareigojimus pirkti būtiniausią produkciją.
O blogiausia, kad kol kas sunku prognozuoti, ką reikštų toks pats ar blogesnis Italijos scenarijaus pasikartojimas JAV, ypač nežinant, kaip realiai reaguos jau dabar per siūles braškanti šalies ekonomika, piliečiai, atskiros valstijos. Todėl 18 mėnesių pandemija gali būti laikoma net ne pesimistiniu, o optimistiškai realistiniu scenarijumi.
„Dingstis ruošiantis ateities epidemijų scenarijams gali būti šios epidemijos sezoniškumas, vakcinų ir vaistų pasiekiamumas, pačios ligos protrūkių rimtumas. Iš galimų veiksmų neatmestini ir tolimesni patekimo į šalį suvaržymai, karantino, izoliacijos procedūros“, – priduriama ataskaitoje.