„Kai taip pasakė, slydo žemė iš po kojų. Šešerius metus laukėme vaikų, per tą laiką buvo trys negimdiniai nėštumai, po pirmos dirbtinio apvaisinimo procedūros netekau dvynių, bet vis viena pasisekė susilaukti“, – DELFI pasakojo moteris.
Lina su vyru tamsiaplaukiai, o po antros dirbtinio apvaisinimo procedūros vaikas gimė šviesus. Vyrui kilo įtarimas. Kai per stebuklą gimė antrasis, vėl panoro įsitikinti, kad tėvas būtent jis.
Paklausta, kaip nepasitikėjimas paveikė santykius, moteris paaiškino: „Mūsų giminėje nepuolama ardyti šeimos. Man tai šventas dalykas. Gyvenu toliau ir viskas“.
Po vestuvių Lina nesunkiai pastodavo, tačiau kartojosi negimdiniai nėštumai, kuriuos tekdavo nutraukti. Po vienos operacijos gydėsi Vokietijoje ir sužinojo, kad neturėtų net bandyti normaliomis sąlygomis pastoti. Nutarė su vyru kreiptis į dirbtinio apvaisinimo specialistus.
Iki to laiko manė, kad tik jie su vyru tokie nelaimėliai. Tačiau vaisingumo klinikoje pamatė – labai daug tokių žmonių: „Kol tuo akivaizdžiai neįsitikini, galvoji, kad tik tu vienas namuose sėdi ašaras liedamas“.
Pradėjusi lauktis dvynių skraidė kaip ant sparnų
Linos žodžiais, ji yra iš tų laimingųjų, kuriai pavyko vaikučio susilaukti po antros dirbtinio apvaisinimo procedūros. Pirmasis kartas jai buvo itin skaudus. Džiaugsmą, kad laukiasi dvynių, po penkių mėnesių nutraukė žinia, kad vaikiukai nebesivysto ir reikės daryti abortą.
„Tada buvo didžiausiais stresas. Kai tai sužinojau, vyras dirbo užsienyje. Aš Lietuvoje – viena. Laukdamasi tų dvynukų skraidžiau kaip ant sparnų, bet buvo anksti džiaugtis. Ne veltui sakoma, kad nereikia anksčiau laiko kam nors girtis tokia laime, geriau tam tikrą laiką išlaukti. Per daug nereikia džiūgaut, kol vaiko neturi ant rankų“, – mano Lina.
Kaip šiandien prisimena dieną, kai važiavo į Kauną pasitikrinti sveikatos ir gydytojų žodžius: „Dvyniai nebesivysto, šiandien pat reikia viską „sutvarkyt“.
„Viena pati širdyje viską ištvėriau, niekam nesakiau. Bet ir vyrui buvo išgyvenimas“, – prisimena, pakartodama, jog nėra šeimos be vaikų, nes tada ne gyvenimas.
Po stebuklo – smūgis
Kai nepasisekė su dvyniai, po metų dar kartą pabandė dirbtinį apvaisinimą. Pavyko. „Po Cezario pjūvio mane gydytojai apžiūrėjo ir pasakė, kad jeigu pati kada nors pastočiau, būtų stebuklas. Mes su vyru ir atsipalaidavom. Parvažiavo jis iš užsienio į Lietuvą gyventi, praėjo pusantrų metų ir susilaukėme antro vaikučio. Dabar pirmajam šešeri, antram – ketveri metukai“, – pasakojo.
Įtarimų vyrui sukėlė tai, kad pirmasis vaikas – visai nepanašus. Antrasis – lyg iš akies traukta močiutė, tačiau dėl visa ko ir jo tėvystę patikrino.
Paklausta, kodėl vyrui apskritai kilo įtarimų, Lina sakė, kad po vestuvių visus 12-13 metų buvo jam ištikima, tačiau prieš santuoką buvo jam nusikaltusi, išdavusi ir nuo to karto velkasi nepasitikėjimo šešėlis. Vyras vis negali būti ja tikras: „Nuo to laiko jis pilnas įtarimų. Net sakyčiau, kad paranojiškų. Kartu auginame vaikus, viskas lyg ir gerai, bet jis norėjo būti tiktas tėvyste. Ir dėl pirmo, ir dėl antro vaikiuko“.
DNR tyrimų rezultatų neviešino
Ką parodė DNR tėvystės tyrimai? Rezultatų ji nežino ir net per daug nesidomėjo: „Man juk aišku, kieno tie vaikai. 100 proc. mano vyro ir tai žinau puikiai, nes esu jų mama“.
Paėmęs mėginius DNR tyrimams vyras pažymėjo, kad atsakymai būtų pateikti tik jam. „Po šiai dienai nežinau, kokie rezultatai. Bet jei būtų ne jo naudai, garantuoju būtų pakėlęs didžiulį vėją“, – nelinksmai sakė Lina. Nuoskaudą nurijo: „Ką daryti? Gyvenu toliu. Ką aš pakeisiu?“
Motinystė jai kainavo daug sveikatos ir pinigų. Tačiau kitas poras Lina drąsina neprarasti vilties. „Net jei žmonės ir neturi pinigų, gali po truputį taupyti, vis viena siekti tikslo susilaukti vaikų, nenuleisti rankų, važiuoti, konsultuotis su gydytojais ir nepulti į depresiją“, – patarė mama.
Kaip pati gerai prisimena, negalėdama susilaukti išgerdavo šampano taurę ir bėgdavo kur akys veda verkdama, atrodydavo širdis plyš iš skausmo, kad vaikų neturi.
Gydytojams sumokėjo 25 tūkst. litų
Ar laiminga tapusi mama? Sako, kad taip, nors iš pradžių buvo sunkoka: „Dabar esu laiminga, turiu tris vyrus. Kitą kart ar valyt gamindama, ar ką pasidžiaugiu – kokia turtinga esu. Nieko nėra smagiau, kai vaikai ateina ir apkabina. Už vargus atlyginta su kaupu“.
Draugės, kurios apie Linos gyvenimą žino, tą patį kartoja – pagaliau jai atlyginta už visus kentėjimus. Vaikai sveiki, linksmi. Tarpusavyje pasimuša, bet ir vienas kitą užstoja.
„Esu labai jiems atsidavusi, tad vyrui gal mažiau dėmesio tenka. Tačiau ir jis juos labai myli – mūsų šeimoje viskas vaikams“, – sakė nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenanti DELFI pašnekovė.