G. Surplys šiuo metu eina šešėlinės LVŽS Vyriausybės užsienio reikalų ministro pareigas. 2018–2019 m. jis dirbo žemės ūkio ministru, tačiau po pokyčių koalicijoje postą perleido „socialdarbiečiui“ Andriui Palioniui. Naują „valstiečių“ pirmininką galės rinkti visi partijos nariai.
Nusprendė kandidatuoti dėl kelių priežasčių
„Pasirinkau tokį sprendimą tam, kad mūsų partijos nariai, o jie šį kartą visi balsuos, nebus delegatų, turėtų pasirinkimo teisę, nes manau, kad tai partinėje demokratijoje yra labai svarbu. Manau, kad mūsų partija nėra iš tų, kurios renkasi iš vieno kandidato“, – Delfi savo apsisprendimą dalyvauti LVŽS pirmininko rinkimuose komentavo G. Surplys.
Paklaustas, ar tai buvo jo asmeninis sprendimas, ar dėl jo tarėsi su tuo pačiu R. Karbauskiu, parlamentaras patikino, kad galutinį sprendimą priėmė pats.
„Mes kažkada pasikalbėjome susitikę koridoriuje, aš iškėliau tą mintį, kad būtų labai svarbu, jog partija turėtų bent du kandidatus, tai tikrai Ramūnas tą supranta bei suprato. Buvo paraginimas tarybos posėdyje skyriams galvoti bei kelti kandidatus. Sprendimas buvo mano ir aš jau pateikdamas dokumentus kandidatuoti pasitariau su kai kuriais frakcijos kolegomis, tačiau niekas manęs už rankos neatvedė tų dokumentų paduoti“, – kalbėjo G. Surplys.
Jo teigimu, pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie pokyčius LVŽS, o apie vertybių bei partijos krypties išsigryninimą.
„Norėčiau, kad tie rinkimai būtų aktyvūs, kad juose dalyvautų kuo daugiau partijos narių tam, kad būtų parodyta masiškai, jog partija nori vieno ar kito pirmininko ir taip pat, – kad partija atstovauja toms vertybėms, kurios šiuo metu yra tapę labai išgrynintu LVŽS paveikslu. Kalbu apie tradicines vertybes, žmonių, kurie gyvena regionuose, mažesniuose miestuose, kaime atstovavimą.
Lyg ir kartas nuo karto girdisi tokių pasvarstymų, kad tai yra vieno-dviejų ar kelių žmonių partijos viršūnėse sugalvota vizija, į kurią bandoma įsprausti visus. Mano galva, tie rinkimai turėtų parodyti, ar yra taip, kad tai yra Ramūno Karbauskio mintys, vizija, ar iš tikrųjų tai yra daugumos partijos narių pozicija“, – sakė politikas.
G. Surplys pažymėjo, kad jo ir R. Karbauskiu požiūris į tradicines vertybes sutampa.
„Tiek man, tiek R. Karbauskiui tai yra temos, kur mes jaučiame, kad tai yra svarbu ir mūsų, kaip LVŽS, didžiausios opozicinės partijos pareiga yra tas tradicines vertybes ginti, ir ginti ne tik kalbėjimu, bet ir elementariu balsavimu Seime, kur kartais svarbus kiekvienas balsas“, – teigė Seimo narys.
Didelių priekaištų Karbauskiui neturi
Visgi, paklaustas, ar turi priekaištų R. Karbauskiui, G. Surplys atsakė gana abstrakčiai.
„Galbūt neįvardinčiau to priekaištais, įvardinčiau tai galbūt skirtingais charakteriais arba vadovavimo metodais, nes aš esu žmogus, kuris visą laiką siekia konsensuso iki paskutinės sekundės, akimirkos. Galbūt kai kuriuos sprendimus būčiau ilgiau atidėliojęs ir ieškojęs būdų tuos sutarimus rasti, tačiau dalyvauju rinkimuose, norėdamas ne pasilaikyti kritiką sau ar išsakyti kritiką per žiniasklaidą, bet tiesiog pateikti save kaip alternatyvą ir sudaryti partijos nariams galimybę apsispręsti.
Lengviausia visada kritikuoti ir nepatenkintam trenkti durimis, bet kelias, kuris stiprina bendruomenę, yra išsikalbėjimas, diskutavimas ir galiausiai daugumos principu pasirinkti partijos kryptį“, – tvirtino jis.
Jis teigė, kad savo kandidatūrą pateikė ramiai, tačiau savo galimybes vertina racionaliai.
„Niekur nedalyvauju nepagalvojęs, kas bus, jei laimėsiu, ne išimtis ir čia, bet suprasdamas, kad Ramūno įdirbis bei autoritetas partijoje yra daug didesnis, tiesiog palieku savieigai partijos nariams patiems pademonstruoti, su kuriuo pirmininku jie norėtų eiti į priekį ir dalyvauti politinėje veikloje“, – komentavo G. Surplys.
Jo teigimu, rinkimai parodys, kad „valstiečiai“ turi pasirinkimą. G. Surplys neslėpė, kad keli bendražygiai jam pasakė, jog balsuos už jį.
„Buvo keletas žmonių, kurie taip pasakė, bet aš neskaičiavau ir nedariau ypatingų sumavimų. Tiesiog noriu, kad mūsų partijoje būtų demokratija ir kitas dalykas, su kuo visi sveikino, įskaitant ir patį R. Karbauskį, tai iš tikrųjų, – kad partija nesirinktų iš vieno. Turėjimas dviejų kandidatų nebus parodomasis veiksmas, tai bus normali, vidinė bendruomenės apsisprendimo procedūra“, – akcentavo pašnekovas.
Paklaustas, ar, tapęs LVŽS pirmininkų, nesiektų susivienijimo su neseniai nuo „valstiečių“ frakcijos atskilusiais kolegomis, G. Surplys pažymėjo, kad tai priklauso nuo požiūrio į vertybes.
„Aš į pirmininko vaidmenį partijoje žiūriu kaip į delegavimą. Pirmiausia reikia sulaukti rezultato, ar bus delegavimas, ar ne, o antra, tai galima apie viską kalbėtis. Aš manau, kad ir R. Karbauskis tikrai matytų galimybių su visais kalbėtis apie kažkokį susivienijimą ar grįžimą, bet esmė yra kam tu atstovauji. Mes turime partijos programą ir natūralu, kad visi partijos ar frakcijos nariai turėtų laikytis tos programos. Taigi esminis klausimas yra apie vertybes“, – pridūrė G. Surplys.
Karbauskis partijai vadovauja ne vieną kadenciją
R. Karbauskis, neilgai trukus po 2020 m. rinkimų, kai LVŽS atsidūrė opozicijoje, atsisakė Seimo nario mandato.
LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 4 d. Pirmininką visuotiniuose rinkimuose tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai balsuodami elektroniniu būdu. „Valstiečių“ lyderio kadencija trunka keturis metus.
Po pirmininko rinkimų gruodžio mėnesį LVŽS rinksis į suvažiavimą, kuriame bus patvirtinta partijos vadovybė ir suformuotos Etikos ir procedūrų bei Finansų kontrolės komisijos.
R. Karbauskis LVŽS vadovauja nuo 2012 m., tačiau partijai, tik kitokiu pavadinimu, yra vadovavęs ir anksčiau.