„Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės, nes Užsienio reikalų ministerija išsakė pastabas, kad pataisos, kurioms pritarė komitetas, prieštarauja EBPO rekomendacijoms. Rekomendacija būtų, kad šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nevyriausybinėms organizacijoms, komiteto pozicija – NVO neprilyginti lobistinėms organizacijoms, nes jos atstovauja viešą interesą nevyriausybiniam lygmeny“, – BNS sakė P.Urbšys.
Pasak komiteto vadovo, komitetas prašys Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikti informaciją, kaip lobistinė veikla reglamentuojama EBPO narėse, ar išties nevyriausybinis sektorius patenka į lobistinės veiklos teisinį reguliavimą.
„Buvo atidėta, kad URM pateiktų duomenis, kaip reglamentuota lobistinė veikla EBPO narėse, mes norime įsitikinti, ar tai taikomos kaip išskirtinės Lietuvai sąlygos, ar tos sąlygos, kad nevyriausybinės organizacijos prilyginamos lobistinėms, yra visoms EBPO narėms, ar išskirtinė sąlyga Lietuvai“, – sakė komiteto pirmininkas.
P.Urbšiui abejonių kelia ir siūlymas įpareigoti ne tik lobistus, bet ir politikus, tarnautojus deklaruoti susitikimus dėl įstatymų leidybos.
„Taip pat siūloma, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, įsitikintų, kad jei prie politiko ar tarnautojo prieina asmuo ir siūlo kažkokias pataisas, tas asmuo, būtent politikas ar tarnautojas, turi paklausti, ar tu registruotas lobistas, ir iš karto po susitikimo su tuo asmeniu turi registruoti kontaktą. Komitetas nusprendė, kad šita norma perteklinė, čia yra prievolė asmens, kuris vykdo lobistinę veiklą“, – sakė P.Urbšys.
„Mes manome, kad tai perteklinė nuostata, įsivaizduokim, Seimo nario priėmimo metu, ateina, tarkime, namo bendrijos pirmininkas, pradeda kalbėti apie kokius nors įstatymo trūkumus, tada jam sakai – stop, rodykite pažymėjimą, ar esate lobistas, jei ne, užsiregistruokite, tada kalbėkite su manimi. Tokie dalykai dar labiau atgrasytų žmones nuo valdžios ir padidintų nepasitikėjimą valdžia“, – argumentavo VVSK vadovas.
EBPO Tarybos rekomendacija dėl gairių užtikrinant skaidrumą nurodo, kad šalys lobistinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi aiškiai apibrėžti sąvokas „lobistas“ ir „lobizmas“ ir reguliavimas visų pirma turi būti nukreiptas į lobistinę veiklą už atlygį vykdančius asmenis, tačiau „lobistinė veikla turėtų būti traktuojama plačiau, įtraukiant ir kitas interesų grupes, verslo ar pelno nesiekiančias organizacijas, kurios siekia daryti įtaką viešiems sprendimams“.
Seime ketvirtadienį planuota priimti naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą, pagal kurį lobistus turėtų registruoti ir poveikį dėl teisės aktų daryti siekiančios asociacijos, tačiau, palyginti su ankstesne dokumento versija, iš šio įstatymo reguliavimo išbrauktas nevyriausybinis sektorius.
Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą parengė dar praėjusios kadencijos Seimo darbo grupė, tačiau priėmimui po svarstymų naujo parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete jis buvo pakeistas.
„Kol kas naujos redakcijos įstatyme nevyriausybinės organizacijos buvo prilygintos lobistams, bet komiteto sprendimas yra atskirti juos ir fiksuoti, pagal bendrą Europos Sąjungos praktiką, nes jie atstovauja viešajam interesui, nesiekdami pelno“, – sprendimą iš įstatymo išbraukti nevyriausybininkus komentavo P.Urbšys.
Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas laikosi pozicijos, kad nevyriausybinės organizacijos irgi turėtų deklaruoti, kai siekia daryti įtaką sprendimų priėmėjams, tačiau sako tai nesant kertine įstatymo nuostata.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius yra organizacija, kuri kartais siekia daryti įtaką. Mes esame skaidrumo lobistai. Jau kurį laiką visus susitikimus, kurių metu aptarinėjame mums svarbius klausimus su įvairių institucijų atstovais, skelbiame viešai. Manome, kad tai nėra sudėtinga. Man aišku, kodėl kolegos iš užsienio, tarptautinių organizacijų atstovai mano, kad NVO kartais irgi gali daryti įtaką ir apie tokią įtaką reikėtų žinoti. Būtų gerai, jei mūsų įstatyme atsirastų tokia nuostata, bet nemanau, kad šiuo metu tai yra svarbiausias dalykas“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Pasak jo, komiteto aprobuotas Lobistinės veiklos įstatymas dar yra tobulintinas. „Įstatymą reikėtų tobulinti, labai svarbu, kad Lobistinės vielos įstatymas veiktų praktikoje, būtų tuo pat metu ir pakankamai paprastas, aiškus, ir leidžiantis užčiuopti, kaip šalyje daroma įtaka sprendimų priėmėjams. Reikėtų leisti lobistinę veiklą registruoti ne tik pavieniams asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, bet ir organizacijoms, kurioms jie atstovauja. Manau, tai sumažintų tikimybę, kad žmonės nuspręs nedeklaruoti tam tikrų susitikimų, padidintų galimybę mums visiems matyti, kas vyksta aplinkui“, – sakė TILS vadovas.