„Nenustatytos kilmės pajamos kasmet sudaro beveik gerą trečdalį gyventojų mokestinių patikrinimų metu nustatytų pajamų. 2016 metais tokios pajamos sudarė 26 mln. eurų, šiemet jau už pirmąjį 2017 metų pusmetį vėlgi tokios nenustatytos kilmės pajamos siekia 12 mln. eurų. Neteisėtas praturtėjimas, kaip ir kiti piktybiniai mokestiniai pažeidimai, daugeliu atvejų yra tiesiogiai susiję su šešėline ekonomika, kuri daro milžinišką žalą mūsų valstybei, atima iš mūsų visuomenės tikėjimą teisingumu ir sąžiningumu“, - iš Seimo tribūnos sakė Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.
Jos teigimu, teismų praktika mokestinių pažeidimų bylose rodo, kad šiuo metu yra sudarytos teisinės prielaidos mokesčių nemokantiems, neteisėtai praturtėjusiems asmenims turėti naudos iš padarytų teisės pažeidimų. Net už pačius sunkiausius mokestinius pažeidimus dažniausiai skiriama tik minimali bauda, iki šiol taikytos mokestinės sankcijos taip pat neatgraso ir nuo pakartotinių mokestinių pažeidimų.
„Mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo 2010 metų Lietuvoje nustatyta beveik 800 mokesčių mokėtojų, kurių atžvilgiu mokestinis patikrinimas buvo atliekamas daugiau nei vieną kartą“, - sakė L. Antanavičienė.
Šiuo metu galiojantį įstatymą siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad mokesčių administratoriui patikrinimo metu nustačius pajamas, kurių kilmės mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui būtų priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 50 iki 100 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių mokėtojui, kuriam už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal šį įstatymą ne anksčiau nei prieš 10 metų jau buvo paskirta bauda, būtų skiriama dvigubai didesnė bauda.
Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Jį plenariniame posėdyje planuojama svarstyti gruodžio mėnesį.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.