Istorija prasidėjo dar šių metų liepos mėnesį, kai dabar dvejų metų vaiko tėvams teismo sprendimu neterminuotam laikui buvo apribota tėvų valdžia. Dėl šios priežasties mažylei rugsėjo 19 dieną buvo paskirta nuolatinė globėja.
Staiga sušlubavus 52 metų nuolatinės globėjos sveikatai dvimete rūpintis ji nebegalėjo, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką iš moters.
„Prašymas grindžiamas tuo, kad M. G. dėl sveikatos būklės negali toliau globoti M.Š.“, – rašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje.
Tačiau, kol byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, dvejų metų mergaitės teisėta globėja lapkričio 2 d. mirė. Tuo grindžiant teismas atmetė Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prašymą dėl vaiko paėmimo iš nuolatinės globėjos.
„Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo M.G. mirė, atsisakytina išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo“, – rašoma teismo nutartyje.
Vaiko globa priklausė mirusiam žmogui?
DELFI Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė patvirtino, kad ši situacija jai žinoma. „Čia tokia istorija, kad nei juoktis, nei verkt“, – stebėjosi politikė.
„To vaiko globa buvo palikta mirusiai globėjai. Jūs galit įsivaizduoti, mes tik vakar (lapkričio 20 d.) gavom teismo sprendimą, kad tas vaikutis gali būti atiduotas kitam globėjui. Tai kur tas vaikas turėjo būti vos ne mėnesį laiko? Ant suoliuko pasodintas prie teismo rūmų? Ar kur?“ – susidariusia padėtimi piktinosi ji.
Kad mirus žmogui automatiškai globa nėra nutraukiama, patvirtino ir advokatas Gintaras Černiauskas. Jo teigimu, nuolatinė globa gali būti panaikinta tik teismo sprendimu.
„Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatyme yra pasakyta, kad vaiko nuolatinė globa pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas grąžinamas tėvams, įvaikinimas arba susituokia. O vaiko globėjų įgaliojimų pasibaigimas ir nutraukimas skamba taip: kai globėjas negali eiti vaiko globėjo pareigų dėl ligos, materialinės ar šeimyninės padėties pasikeitimo ar kitų svarbių priežasčių. Tos svarbios priežastys taip pat yra ir mirtis“, – įstatymą cituoja G. Černiauskas.
Jo teigimu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba mirus nuolatinei globėjai turėjo paimti vaiką, aiškintis, ar yra artimi giminaičiai, kurie turi pirmumo teisę tapti laikinaisiais mažylės globėjais.
„Jeigu ne, tokiu atveju turi kreiptis į teismą, kad nuolatinė globa būtų nutraukta, ir tada perduoti vaiką laikiniesiems globėjams“, – aiškina advokatas. Paklaustas, ar kol teismas nepatvirtino kitaip, teisiškai globa priklauso mirusiam žmogui, advokatas tai patvirtino.
Mergaitę perdavė kitiems globėjams be teismo leidimo
Ž. Pinskuvienė DELFI patikino, kad dvimetė kitiems globėjams buvo perduota kone iškart: „Aš žinau tik tiek, kad vaikas šiuo metu yra saugiuose, labai geruose namuose, labai geroj šeimoj.“
Vis dėlto, pasak Širvintų rajono merės, vaikas kitiems globėjams atiduotas einant prieš įstatymą, nes oficialiai teismas tam leidimą esą suteikė tik praėjus trims savaitėms po mažylės nuolatinės globėjos mirties.
„Globėja mirė, Vaiko teisės paėmė vaiką ir, pasakykit, kur jį dėti? Jį gali duoti kitiems globėjams tik tada, kai yra teismo sprendimas. Teismo sprendimas atsirado po trijų savaičių, beveik mėnesio.
Tai tą vaikelį atiduodi kitiems globėjams, kiti globėjai paima, prižiūri. Pati buvau, kur tas vaikas yra, aplankyti. Mačiau, rūpinasi, globoja, bet realiai teisinio pagrindo tai tam nebuvo. Nebuvo teismo sprendimo. Mes tiems globėjams nei pinigų galėjome pervesti, nieko už tą vaiką. Nes, kai globėjai paima vaikutį, iš karto priklauso pinigai, kad ar sofytę kokią nupirktų, ar kur miegoti, tai yra tos išlaidos, kurios patvirtintos tarybos. Mes negalėjom pervesti tų pinigų, kol oficialiai nebuvo teismo sprendimo. Vaikų teisės realiai to vaiko net negalėjo niekam duoti, nes reikia išlaukti teismo sprendimo“, – apie susidariusią situaciją pasakojo Ž. Pinskuvienė.
Jos teigimu, didelį nerimą patyrė ir dvimetę priėmę globėjai. Jie esą baiminosi, kas atsakys tuomet, jei vaikui kažkas nutiks, pavyzdžiui, mergaitė susirgs.
„Tie globėjai irgi, aišku, labai pergyveno. Jie sako, kad jeigu kas nors atsitiks tam vaikeliui, susirgs ar kas, kas tada atsakys. Tie globėjai turi visus leidimus, yra praėję visus kursus, kad jie gali globoti. Jie ir šiaip du vaikus yra pasiėmę, nes savo vaikus jie jau užauginę. Gera, tvarkinga šeima. Taip, jie paėmė tą vaiką savo rizikai iš didelės, geros širdies“, – teigė pašnekovė.
Advokatas G. Černiauskas tikina, kad jeigu teisėta vaiko globėja yra mirusi, kol nepaskirtas kitas globėjas vaiko interesams atstovauja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Nėra globėjo, nėra ir iš ko paimti vaiką
Anot Širvintų rajono merės, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai savivaldybei apskritai liepė nesikišti į šią situaciją, esą tai – ne jos kompetencijos reikalas.
„Mes ėmėmės iniciatyvos – kas čia vyksta? Ir tik po stiprių kumščių į stalą Vaiko teisės kreipėsi į teismą ir gavo šitą leidimą (perduoti vaiko globą kitiems – DELFI). Tokia yra reali situacija.
Tai ir sakom, kad vaikas yra Vaiko teisių skyriaus reikalas, bet mes žinodami tą visą situaciją, žinodami tos globėjos būklę, žinojom, kad žmogaus tokia sveikata, kad ji mirė, negalėjom laukti, mes visą laiką domėjomės ta situacija – kas vyksta, ką darot? Ir kodėl į teismą tiek laiko nesikreipė ar per vėlai kreipėsi, ar teismas tiek laiko svarstė, mes nežinom. Vakar (lapkričio 20 d.) sužinojom, kad yra teismo sprendimas ir mes oficialiai tai globėjai, kuri globoja vaiką, galime pervesti pinigėlius“, – tikino Ž. Pinskuvienė.
Ją stebino ir teismo nutartis, kurioje teismas atsisako išduoti leidimą paimti vaiką iš mirusios globėjos: „Kaip mirusiam žmogui palieka globą, kai to žmogaus nėra. Iš kitos pusės, mes nežinome, ko Vaiko teisės prašė teismo.“
Advokatas Vidas Vilkas aiškina, kad teismas kitaip pasielgti negalėjo, nes prašymas buvo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą. Kadangi globėjo nebėra, nebėra ir iš ko paimti vaiką.
„Teismas visiškai teisingai pasielgė nutraukdamas bylą, nes nebėra subjekto, iš kurio reikia paimti vaiką, todėl byla negalima“, – aiškino advokatas.
Svarsto, ar teismui buvo suformuluotas teisingas kreipimasis
Ž. Pinskuvienė įsitikinusi, kad jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba į teismą kreipėsi prašydama paimti dvimetę iš nuolatinės globėjos, tai buvo klaidinga formuluotė.
„O kur jį (vaiką – DELFI) padėti? Tai jie turi prašyti, kad paimtų vaiką, ir prie to paties prašyti, kam perduoti, ką priskirti globėju šito vaiko. Reiškia, Vaiko teisės neteisingai suformulavo kreipimąsi į teismą. Aš suprantu, teisė, teismas, mes esame su tuo susitaikę ir visąlaik vykdome, bet man nesuvokiama protu, ar teisėjai nekilo klausimas, jeigu jai pristatytas mirties liudijimas. Neiškilo klausimas, kad jeigu žmogus miręs, tai kam aš jį (vaiką – DELFI) grąžinu“, – piktinosi politikė.
Kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba teismo iš karto turėjo prašyti pakeisti nuolatinį globėją, sako ir advokatas V. Vilkas: „Vaiko teisių apsaugos tarnyba šiuo atveju dar iki globėjos mirties turėjo kreiptis į teismą ne dėl vaiko paėmimo, o dėl globėjo pakeitimo (kadangi esanti globėja negali pasirūpinti vaiku, ir tai yra II lygio grėsmės rodiklis vaikui). Kitaip tariant, paskirtas globėjas pakeičia tėvus, kaip ir tėvams, taip ir globėjui negalint rūpintis vaiku, jis privalo būti paimtas siekiant apsaugoti vaiko gerovę.“
Tiesa, kaip teigia advokatas, dalis atsakomybės tenka ir pačiai savivaldybei, nes mirus nuolatinei globėjai Širvintų rajono savivaldybės administracijos vadovas dvimetei esą turėjo paskirti laikinąjį globėją.
„Esant tokiai situacijai, kai globėja yra mirusi, savivaldybės administracijos vadovas privalo paskirti laikiną globėja, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo ruožtu kreiptis į teismą, jog būtų paskirtas naujas (kitas) nuolatinis globėjas“, – teisinius niuansus aiškina V. Vilkas.
Advokatas G. Černiauskas neatmeta galimybės, kad tokia padėtis galėjo susiklostyti ir dėl procesų trukmės teisme: „Teismas šiuo atveju akivaizdžiai tinkamai neįvertino sveikatos būklės, greičiausiai, nepasikvietė specialistų, medikų, kurie įvertintų sveikatos būklę ir gijimo arba išgijimo perspektyvų, ir pateiktų teismui išvadas, rekomendacijas. Teismas šiuo atveju, greičiausiai, uždelsė tai padaryti.“
Kaip galėjo nutikti taip, kad kone mėnesį mažametės mergaitės globa teisėtai priklausė šešias pėdas po žeme esančiai moteriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakymų kol kas nepateikė.
Klausimas dėl vaiko likimo mirus jo nuolatiniam globėjui Lietuvoje kyla nebe pirmą kartą. 2014 metais socialdemokratas Edvardas Žakaris siūlė priimti pataisą, kad teismo sprendimu paskirta vaiko nuolatinė globa automatiškai nutrūktų, kai miršta jo globėjas.
Tąkart Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokioms pataisoms siūlė nepritarti, nes esą mirus globėjui vaiko globa nesibaigia ir jam paskiriamas naujas globėjas.