Tuo metu nuteistas parlamentaras V. Gapšys pabrėžė, kad šioje byloje politiniai pokalbiai buvo be pagrindo kriminalizuoti.
Buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko teismo posėdyje teigė prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą byloje.
„Apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų“, – akcentavo R. Boiko.
Advokatas kėlė klausimą dėl E. Masiulio ir kitų nuteistųjų byloje atžvilgiu taikytų sekimo priemonių teisėtumo.
„Apeliacinis teismas savo sprendimą grindžia kriminalinės žvalgybos būdu surinktais duomenimis, kurie buvo kvestionuojami“, – dėstė E. Masiulio gynėjas.
R. Boiko manymu, Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje galėjo būti šališkas. Jis minėjo, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kaip specialusis liudytojas, tačiau apie tai „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu nepranešė. Be to, anot E. Masiulio gynėjo, minimas teisėjas dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno Jurijaus Skuder, kuris atlikinėjo procesinius veiksmus ir teisėjų korupcijos, ir „MG Baltic“ bylose, apklausoje teisme.
„A. Bielskis, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, neatskleidė šių faktų. (...) Teisėjas net nenusišalino nuo STT pareigūno J. Skuder apklausos teisme“, – aiškino advokatas.
Toliau tvirtino, kad gauti pinigai buvo paskola, o ne kyšis
Nuotoliniu būdu LAT posėdyje dalyvavęs šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantis E. Masiulis dar kartą pažymėjo nesutinkantis su apkaltinamuoju Apeliacinio teismo sprendimu.
„Nesu padaręs tai, dėl ko esu teismo nuteistas ir šiuo metu atlieku laisvės atėmimo bausmę“, – teigė E. Masiulis.
„Kas turi atsitikti, kad toje pačioje valstybėje, tame pačiame mieste ir net tame pačiame pastate du teismai byloje priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus? Juolab, kad bylos faktinės aplinkybės liko nepasikeitusios“, – svarstė E. Masiulis, primindamas, kad pirmos instancijos teismas „MG Baltic“ byloje visus kaltinamuosius išteisino, o Apeliacinis teismas pripažino kaltais.
Nuteistasis teigė manantis, kad apkaltinamąjį sprendimą byloje priėmęs teismas tai padarė, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Anot E. Masiulio, visų pirma, jam nuostabą kelia tai, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo byloje prokuratūra keitė jam inkriminuotus kaltinimus, kol galiausiai, pasak nuteistojo, tapo neaišku, nuo kokių kaltinimų reikėtų gintis.
„Nuoširdžiai taip ir liko neaišku, nuo ko ir kaip reikia gintis“, – akcentavo buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis.
E. Masiulis LAT posėdyje pakartojo anksčiau žemesnės instancijos teismuose teiktą versiją, kad iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gauti 106 tūkst. eurų yra verslininko paskola jam, o ne kyšis už koncernui palankius sprendimus Seime.
„STT tyrėjai užfiksavo ne tik pinigus, bet ir paskolos susitarimą. Deja, to susitarimo pirmomis dienomis pareigūnai nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti. (...) Paskolos susitarimas buvo surastas, bet ignoruotas“, – dėstė E. Masiulis.
Nuteistasis, kaip ir jo gynėjas R. Boiko, savo kalboje atkreipė dėmes į STT pareigūną J. Skuder. E. Masiulis priminė, kad šis asmuo atlikinėjo procesinius veiksmus ir „MG Baltic“, ir vadinamosios teisėjų korupcijos bylos ikiteisminiuose tyrimuose. Nuteistojo teigimu, turint omeny, kad Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis, priėmęs apkaltinamąjį sprendimą „MG Baltic“ byloje, buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, kyla klausimas, ar šis teisėjas galėjo būti nešališkas.
„Kyla klausimas, kodėl vadinamojoje amžiaus korupcijos byloje paskirtas teisėjas, kuris galėjo būti pažeidžiamas“, – svarstė E. Masiulis.
Nuteistasis akcentavo manantis, kad nuo 2016 m. gegužės prasidėję teisėsaugos ir teisminiai procesai jau savaime jam tapo tam tikra bausme.
„Ilgas teisminis procesas jau savaime žmogui yra bausmė. (...) Buvau viešas ir visuomenėje atpažįstamas asmuo. Prasidėjus tyrimui, atsistatydinau iš partijos pirmininko, Seimo nario pareigų, tačiau negalėjau atsistatydinti iš žinomumo“, – kalbėjo E. Masiulis, pridurdamas, kad „MG Baltic“ byloje jį užgriuvę kaltinimai palaidojo jo, kaip politiko, karjerą.
Savo kalbą E. Masiulis baigė prašymu LAT jį išteisinti, tai yra panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Netenkinus šio prašymo, E. Masiulis prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Š. Gustainis pabrėžė, kad įstatymo pataisą teikė pats
Nuotoliniu būdu LAT posėdyje dalyvavęs nuteistasis Šarūnas Gustainis pabrėžė nesutinkantis su apkaltinamuoju Apeliacinio teismo sprendimu.
Š. Gustainis Apeliacinio teismo buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
Nuteistasis tvirtino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie, pasak Š. Gustainio, galėjo įrodyti jo nekaltumą.
„Prokuroras buvo šališkas mano atžvilgiu“, – pažymėjo Š. Gustainis.
Buvęs liberalas, prisiminęs jam pateiktus kaltinimus, tvirtino nesutinkantis su tuo, kad užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ jis paėmė mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Š. Gustainis teigė, jog minėtas pataisas Seime registravo bei balsavo už jas savo ir savo bendražygių iniciatyva, o ne sutaręs su R. Kurlianskiu.
„Pataisa atitinka mano ir Liberalų sąjūdžio įsitikinimus“, – teigė Š. Gustainis.
Jis pažymėjo LAT prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą byloje.
Kito nuteistojo byloje Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius taip pat prašė LAT išteisinti jo ginamąjį.
„G. Steponavičiaus veiksmuose neįžvelgiama tyčia ir visas kaltinimas grindžiamas buitinio piktnaudžiavimo supratimu“, – pareiškė R. Černius.
Jis savo kasaciniame skunde kvestionavo ir G. Steponavičiaus atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones. Pasak R. Černiaus, teisėsaugos slapta daryti pokalbių įrašai yra fragmentiški, tad, anot jo, kyla klausimas, ar jie gali būti objektyviai įvertinti.
„Tie įrašai, nors sakoma, kad yra ištisiniai, jų eiga rodo, kad jie fiksuoti epizodiškai, kažkas įsirašė, kažkas neįsirašė. Kitaip tariant, nėra fiksuoti ištisi pokalbiai. Dėl to iškyla klausimas, ar apskritai apeliacinės instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą“, – svarstė advokatas.
G. Steponavičius Apeliacinio teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
V. Gapšys: bandoma kriminalizuoti politinius pokalbius
Nuotoliniu būdu LAT posėdyje dalyvavęs šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantis Seimo narys V. Gapšys aiškino, kad, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, akivaizdu, jog teisėsauga ne kartą prašė teismų pratęsti leidimą toliau sekti jį, nors esą anksčiau slapta fiksuotose veiksmuose nebuvo įžvelgtos nusikalstamos veikos.
Vis dėlto, kaip pastebėjo V. Gapšys, galiausiai teisėsauga jo atžvilgiu pradėjo tyrimą, vėliau pareiškė įtarimus, kaltinimus. Pasak nuteistojo, tokį teisėsaugos elgesį galima paaiškinti keliais būdais.
„Vienas jų – galbūt buvo siekiama tiražuoti nusikalstamas veikas. (...) Antras variantas – pareigūnai mano ir kitų asmenų pokalbiuose neįžvelgė nusikalstamų veiksmų“, – svarstė V. Gapšys.
Anot jo, susidaro įspūdis, kad jo ir R. Kurlianskio pokalbiai buvo kriminalizuoti be pagrindo.
„Bandoma kriminalizuoti politinius pokalbius be pagrindo“, – sakė nuteistasis.
Apeliacinis teismas, pripažinęs V. Gapšį kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nustatė, kad jis iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio priėmė užmaskuotus kyšius už tai, jog paveiktų kitus politikus dėl koncernui esą palankių sprendimų. Teisėsauga skelbė, kad R. Kurlianskis su V. Gapšiu sutarė, kad jis paveiktų savo kolegas Seime „darbiečius“ ir pats balsuotų už Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei nutarimą dėl kelio „Vilnius–Utena“ remonto. Kyšiai, bylos duomenimis, buvo užmaskuoti kaip 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklama bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Anot V. Gapšio, šie kaltinimai jam yra nepagrįsti, mat, nuteistojo įsitikinimu, kai kurie teisėsaugos įvardinti susitarimai esą įvyko vėliau negu buvo priimti atitinkami sprendimai Seime. Be to, pasak politiko, dėl kai kurių sprendimų parlamente jis balsavo „už“, nes taip buvo sutarta tuometinįs valdančiosios koalicijos rėmuose.
„Aš sakiau R. Kurlianskiui, kad yra susitarimas valdančiojoje koalicijoje palaikyti nutarimą dėl kelio „Vilnius–Utena“ remonto. Iš to R. Kurlianskis turėjo suprasti, kad balsuosiu už šį projektą“, – pažymėjo V. Gapšys.
Nuteistasis tvirtino su R. Kurlianskiu galėjęs kalbėti apie nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai, apie paramą viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, tačiau, anot jo, tai nebuvo tarimasis dėl kyšio.
„Aš jokios paramos ir nuolaidos nelaikiau kyšiu man“, – akcentavo jis.
V. Gapšio teigimu, pavyzdžiui, nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, kalbėjimas apie tai yra natūralus veiksmas, kurį jis, kaip tuometinis partijos atstovas, atliko, artėjant Seimo rinkimams.
„Tai yra komerciniai dalykai, kuriuos mes turėjome teisę aptarinėti. (...) Kaina už reklamą nebuvo mažesnė negu taikyta kitiems užsakovams“, – kalbėjo V. Gapšys.
Prokuroras nuteistųjų skundus prašo atmesti
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius teismo posėdyje nurodė prašantis LAT atmesti nuteistųjų kasacinius skundus ir palikti byloje galioti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą.
„Teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, esminių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo nebuvo fiksuota“, – teigė J. Laucius.
Jis tvirtino nesutinkantis su nuteistųjų atstovų pastabomis, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai asmenų atžvilgiu galėjo būti taikome neteisėtai. J. Lauciaus teigimu, visi šie veiksmai buvo sankcionuoti teismų.
Gauta 12 kasacinių skundų
Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Anot LAT, byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro V. Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio ir jo gynėjo advokato R. Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buivusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro G. Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato R. Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato Vaidoto Sviderskio.
Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.