1927 metais supjaustyta auka Minnie Boniati buvo rasta skrynioje netoli traukinių stoties. Jos žudikas Johnas Robinsonas buvo greitai apkaltintas ir pakartas.
Gabalais supjaustyta nėščia moteris
Po septynerių metų dvi „skrynios žmogžudystės“ buvo įvykdytos mėnesio laikotarpyje. 1934 metais birželio 17 dieną neaiški skrynia buvo rasta prie Braitono geležinkelio stoties, kurioje buvo dalimis supjaustyta jauna moteris. Jos galva, rankos ir kojos buvo dingusios, bet vėliau, po 11 dienų, buvo rasta dar viena skrynia su kojomis kitoje geležinkelio stotyje. Rankos ir galva niekada nebuvo rastos.
Spauda pavadino paslaptingą auką „gražiapėde“, nes buvo teigiama, kad jos pėdos atrodo dailios, tarsi šokėjos.
Vėliau buvo nustatyta, kad moteris buvo penkis mėnesius nėščia. Nustatyta, kad ji buvo ne jaunesnė nei 21-erių metų ir nevyresnė nei 28-erių. Šalia nebuvo jokio dokumento, kuris padėtų atskleisti jos tapatybę. Nei jos tapatybė, nei žudikas iki šiol nėra nustatyti.
Visa šalis buvo persigandusi, taigi policija pradėjo labai plataus masto patikrinimus visoje šalyje. Buvo iš naujo peržiūrėtos maždaug 700 dingusių moterų bylos, patikrintos ligoninės. Tuomet pirmą kartą tame regione policija kreipėsi į visuomenę, prašydama pagalbos per spaudą.
Meilės ir nužudymo istorija
Policija pradėjo tyrimą ir apieškojo šalimais esančias teritorijas. Neįtikėtina, bet paieškos metu jie rado dar vieną skrynią su dalimis sukapotu moters lavonu. Yranti auka buvo įvardinta kaip 42-ejų metų šokėja ir prostitutė, vardu Violette Kaye, kuri buvo dingusi daugiau nei mėnesį.
V. Kaye susitikinėjo su daug jaunesniu, 26 metų Toniu Mancini, kuris buvo smulkus nusikaltėlis, taip pat dirbo kavinėje padavėju. Jie kartu į Braitoną atsikraustė 1933 metais. Jų santykiai buvo audringi, su daug kivirčų bei pavydo scenomis.
Kai V. Kaye pradingo, jos draugas visiems pasakė, kad ji išvyko į Paryžių. Skrynia su moters kūnu buvo rasta būtent jo bute, jis buvo suimtas ir apkaltintas žmogžudyste. Teisme T. Mancini gynybos komanda įrodinėjo, kad moterį nužudė kažkas kitas.
T. Mancini teigė, kad kai rado savo draugę negyvą, išsigando, kad bus apkaltintas žmogžudyste, dėl to paslėpė jos kūną skrynioje. Neįtikėtina, tačiau ši istorija įtikino teismą ir jis buvo išteisintas. Tik 1976 metais T. Mancini prisipažino dėl žmogžudystės, tačiau bausmės išvengė, nes negalėjo būti antrą kartą teisiamas už tą pačią žmogžudystę. Nors skrynios žmogžudystės buvo nesusijusios, panašu, kad tuo laikotarpiu Braitono apylinkes buvo apėmusi tokių žmogžudysčių manija.