Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad N. Venckienė suimta Lietuvos prašymu dėl nevykdyto teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai. JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į LR teisminis procesas.
DELFI primena, kad N. Venckienės paieška buvo paskelbta dar 2013 m. gegužės 9-ąją, pernai šiai tyrimo grupei vadovaujantis Darius Jakutis BNS nurodė, kad įtariamosios buvimo vieta – žinoma, tačiau suėmimo procesas, kaip matyti, gerokai užtruko.
Vis dėlto tai – toli gražu ne vienintelė mįslinga detalė šioje istorijoje, sukrėtusioje visą Lietuvą. Primename, kaip ji prasidėjo.
Kreipėsi dėl šokiruojančių dukros pasakojimų
Dar 2009 m. rugpjūtį į DELFI redakciją užsuko Drąsius Kedys. Tuomet jis tikino esantis nusivylęs teisėsauga, aiškino, kad trys vyrai (tarp jų – verslininkas, į politiką bandęs sukti Andrius Ūsas (mergaitės krikštatėvis), teisėjas Jonas Furmanavičius ir „Aidas“ (manyta, Vaidas Milinis (Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis)) tvirkino ir prievartavo jo ir Laimutės Stankūnaitės dukrą.
D. Kedys tomis dienomis išsiuntinėjo beveik 200 laiškų su DVD diskais, kuriuose užfiksuoti mažylės pasakojimai apie tai, ką su ja išdarinėjo „dėdės“. Laiškai išsiųsti keliolikai Seimo narių, Lietuvos europarlamentarams, visoms šalies politinėms partijoms, visuomenės informavimo priemonėms, įvairiems pareigūnams ir kt.
Aptariamuose vaizdo įrašuose penkiametė pasakojo apie „sysalus“, kurie būna dideli, o paskui, kai iš jų išteka „kremas“, pasidaro maži. Ji taip pat nurodė, kaip dėdė ją visą laižydavo, nuogas sodindavo ant savęs, garsiai šaukdavo, kai bėgdavo „kremas“, ir tepliodavosi juo pats, tepdavo ją. Ji netgi rodė, į kokią pozą jai liepdavo atsigulti dėdė, o jis „kažką padaužydavo ir jam iškart kremas išbėgdavo“. Pasakojo, kaip jis tampydavo „sysalą“, kišdavo jai į burnytę ir t.t.
Pasakojimo metu tėvui paprašius patikslinti, mergytė naiviai jo paklausė: „Nesupranti nieko? Kaip lėliukas?“.
Mergaitė taip pat pasakojo, kad mama ją dažnai palikdavo išnuomotame bute vieną su neva A. Ūsu ir išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Pasak mažylės, jis mamai duodavo pinigų. Motina dukrai esą liepdavusi niekam nepasakoti, ką darė A. Ūsas.
Mergaitė pasakojo, kad kartais jai tekdavo būti ne tik su aptariamu vyru, bet ir su dviem jo draugais. Kartais neva būdavo atvežama ir jos aštuonmetė pusseserė. Kuri, kaip galima suprast iš mažametės pasakojimo, būdavo prievartaujama analiniu būdu ir verkdavo.
Dukra gyveno tai su mama, tai su tėvu
D. Kedys tuomet DELFI aiškino, kad gimus dukrai su jos motina jis gyveno porą metų, paskui nesusituokusi pora išsiskyrė. Dukrą pasiėmė mama.
Tėvas dukrą globoti esą ėmė tuomet, kai sužinojo, kad ji pradėjo lankyti savaitinį darželį. Kurį laiką buvo ramu, bet vėliau mergaitės motina neva susipažino su A. Ūsu, kuris tuomet buvo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas.
Šis ėmė atstovauti L. Stankūnaitei, per teismus grąžino dukrą motinai. Tačiau vėliau ši esą pati pasiūlė tėvui pasiimti dukrą, nes trūko laiko priežiūrai, po poros savaičių persigalvojo. Galiausiai tėvas dukrą pas mamą išleisdavo tik kas antrą savaitgalį.
Neva grįžusi po kelių tokių viešnagių ji ir ėmė pasakoti, kas vyksta.
Kreipėsi į policiją, buvo pradėtas tyrimas
Tėvas su pareiškimu į policiją aiškino kreipęsi 2008 m. lapkričio 29 d. Pusmetį byla buvo tiriama Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra.
Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus. Bet tada prokuroras mažametės tėvą esą apkaltino nenoru bendradarbiauti su pareigūnais, nes jis nesutiko kelioms dienoms atiduoti dukros į „Vaiko raidos centrą“, kur būtų atliktas jos psichiatrinis – psichologinis tyrimas. D. Kedys tuomet teigė nenorintis dar labiau traumuoti mažylės.
Pasak jo, skundus dėl bylą tiriančio prokuroro veiksmų, adresuotus Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros vadovams, išnagrinėdavo tas pats skundžiamas prokuroras.
„Man nusispjaut ant tų susmirdusių pedofilų. Tegul padavinėja mane į teismus“, – DELFI tuomet sakė D. Kedys.
Jis teigė ryžęsis išplatinti dukros pasakojimų įrašus todėl, kad nematąs kito būdo pasiekti teisingumą: „Tų pedofilų turbūt kaip tarakonų yra. Bet nors šitie trys turi sėdėti. Ir tos dvi išgamos, kurios savo vaikus pardavinėjo“.
Įtariamasis kaltinimus vadino absurdu, institucijos sujudo
Prokuratūros vadovai tuomet šios bylos DELFI nekomentavo, J. Furmanavičius tvirtino nieko apie tai nežinąs, apie kaltinimus pedofilija girdįs pirmąkart, o A. Ūso nepažįstantis. A. Ūsas kaltinimus vadino absurdu.
Pasak jo, D. Kedys dukrą primokė pasakoti nebūtus dalykus, taip keršijo už tai, kad jis padėjo L. Stankūnaitei bylinėjantis teismuose.
„Niekada to nebuvo. Niekada nebuvo nei minčių, nei galimybių. Net minties tokios nebuvo. Visada buvo mintis padėti žmonėms. Gavau keršto porciją“, – įtikinėjo A. Ūsas.
Generalinė prokuratūra tuomet DELFI nurodė jau perdavusi šią bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kad būtų išvengta galimo neobjektyvumo.
Kaip DELFI vėliau sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, jie gavo ir L. Stankūnaitės pareiškimą, kuriame ji prašė iškelti baudžiamąją bylą tėvui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos paviešinimo.
Tuometinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tąkart DELFI sakė, kad paviešindamas tokią informaciją tėvas pažeidė savo vaiko interesus: „Ar po kiek laiko dėl to mergaitės neištiks ypatingi stresai?“
R. Šalaševičiūtė buvo susitikusi su N. Venckiene, ji esą labai išgyveno dėl anūkės, verkė. Neva seneliams ji pasakojo tą patį, ką tėvui. Mergaitė daug laiko leisdavo su jais, nes D. Kedys dažnai išvykdavo į komandiruotes.
Po visos šios istorijos paviešinimo kilo didžiulis sąmyšis, pasėjęs ir mirtis.
Pasėjo mirtis
2009 metų spalio 5 dieną Kauno senamiestyje nušautas 47-erių teisėjas J. Furmanavičius ir 30-metė L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Vyras buvo mirtinai sužalotas, kai išlipo iš automobilio imitavus eismo įvykį. Jo kūne aptiktos keturios šautinės žaizdos. Tai buvo pirmasis atvejis Lietuvoje, kai nušautas teisėjas.
Nustatyta, kad buvo šaudyta iš baltos spalvos seno modelio „VW Transporter“ markės autobusiuko, kurio priekyje ir šone, kaip teigė liudininkai, buvo užrašas „Kauno keliai“, kairėje pusėje buvo geltonos spalvos švyturėlis, o prie vairuotojo durelių – įlenkimas. Teigiama, kad autobusiukas užblokavo kelią išvažiuojančiam iš kiemo J. Furmanavičiaus „Mercedes“. Vėliau nustatyta, kad automobilis priklausė įmonei, kur dirbo D. Kedys, o užrašas greičiausiai buvo užklijuotas siekiant suklaidinti.
Savo ruožtu dviem šūviais į galvą nužudytą V. Naruševičienę rado iš mokyklos grįžusi jos pradinukė dukra. Lauke, ant namo laiptų, buvo paliktas pistoletas „Beretta“, registruotas D. Kedžio vardu. Įvykio vietoje dirbo kinologai, virš teritorijos skraidė sraigtasparnis, A. Ūsą ėmė saugoti pareigūnai.
Tą rytą DELFI kalbėjosi su D. Kedžio tėvu, šis nurodė nežinantis, kur yra sūnus, pats esantis savo namuose Kauno rajone.
„Parsivedžiau mergaitę, sėdžiu namuose“, – nurodė tuomet jis DELFI, aiškindamas, kad policija jam jau skambino, žadėjo atvažiuoti.
Prokurorai galiausiai nustatė, kad abi žmogžudystes įvykdė D. Kedys.
Rastas ir D. Kedžio kūnas
Nors buvo paskelbta D. Kedžio paieška, per kelias dienas užfiksuoti vos keli pranešimai jį galimai pastebėjus – visuomenė aiškiai pasirinko.
2010 metų balandžio 17 dieną prie Kauno marių, akcijos „Darom 2010“ metu, rastas po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas. Jo krikštamotė Audronė Skučienė DELFI patvirtino, kad morge atpažino savo sūnėną.
„Man nekyla jokių abejonių, kad tai Drąsius. Mes turėjome vilties, kad jis Ispanijoje ar kur kitur, bet turime liūdnų naujienų“, – sakė moteris.
Pasak jos, D. Kedžio galva buvo kruvina, ant kaklo matėsi smaugimo žymių. Pasirodo, vyras buvo pakeitęs išvaizdą – užsiauginęs ilgus plaukus ir pakeitęs jų spalvą – patamsinęs.
Anot D. Kedžio pusseserės Sonatos Žukauskienės, ekspertai, preliminariais duomenimis, atmeta savižudybės versiją, jo kraujyje rasta alkoholio. Žolėje, greta lavono, rastas pistoletas „Baikal IŽ 79-8“ su dėtuve ir devyniais šoviniais.
Rastas A. Ūso kūnas
2010 metų birželio 13 d. Alytaus rajono kūdroje šalia keturračio motociklo aptiktas A. Ūso kūnas be išorinių smurto žymių. Tuomet jis buvo laikomas vieninteliu vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamuoju, bet vėliau jo nekaltumas įrodytas.
A. Ūso kūną Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Eigirdonių kaime, apie 16.30 val. rado pro šalį ėjusi vietos gyventoja. Avarija įvyko neasfaltuotame lauko keliuke. Vietos gyventojai pasakojo, kad tuo keliuku, prie kurio rastas A. Ūso lavonas, niekas keturračiais nevažinėja ir jis veda į vienintelę sodybą. A. Ūsas ilsėjosi draugų iš Kauno sodyboje, kuri yra maždaug už trijų kilometrų nuo nelaimės vietos.
Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas tuomet LTV „Panoramai” sakė, kad keturratis motociklas rastas nuvažiavęs nuo kelio griovyje, kuriame yra vandens.
„Motociklo variklis veikė, vandens buvo iki pusės ratų, o A. Ūso kūnas gulėjo vandenyje veidu į vandenį. Šalmas buvo šalia jo“, – kalbėjo jis.
Manyta, kad D. Kedys ketino nužudyti ir A. Ūsą, todėl jam buvo skirta policijos apsauga, tačiau vėliau jis jos atsisakė ir samdė privačius apsauginius.
Nužudytas ir vos 24-erių teismo pirmininko įsūnis
2010 m. gruodžio 11 d. rastas nužudytas Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24-erių Vaidas Milinis. Vyras buvo sumuštas, į jo galvą paleistas šūvis. Jis rastas negyvas šeštadienio vidurdienį Kauno rajone, miške, savo automobilyje.
DELFI šaltinių teigimu, oficialiai policija apie mįslingą V. Milinio mirtį nepranešė žiniasklaidai, nes operatyviniais kanalais nuo pat šeštadienio bandė išsiaiškinti, kokie asmenys gali būti susiję su jauno vyro mirtimi. Teismo vadovo įsūnio mirties aplinkybėms ištirti buvo suburta speciali Kauno policijos ir prokuratūros patyrusių pareigūnų grupė. Ji tyrė net kelias galimo nužudymo versijas.
V. Milinio motina Marija Milinienė DELFI vėliau sakė, kad jos sūnus gyvybės neteko tik todėl, kad teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio gerbėjai jos sūnų įvardijo „trečiuoju pedofilu Aidu“
„Man iki šiol ausyse skamba N. Venckienės pasakyti žodžiai: bet Vaidas juk pažinojo Furmanavičių“, – sakė mįslingą sūnaus nužudymą bandanti išsiaiškinti M. Milinienė.
JAV suimta N. Venckienė
Ketvirtadienį pranešta, kad Lietuvos prašymu Jungtinėse Valstijose suimta N. Venckienė. Anot prokuratūros, JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
Lietuvos teisėsauga susirašinėjo su Jungtinių Valstijų pareigūnais net praėjus daugiau nei ketveriems metams po įvairiais nusikaltimais įtariamos buvusios teisėjos ir buvusios Seimo narės Neringos Venckienės paieškos paskelbimo.
„Jos buvimo vieta yra žinoma. Yra prašymas ją išduoti ir jis dabar vykdomas. Aš padariau viską, ko iš manęs prašė Amerikos pareigūnai, jie saistomi savų įstatymų ir tvarkos. Suvereni valstybė pati sprendžia, kaip elgtis su jos teritorijoje esančiais žmonėmis“, – dar pernai BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis.
Jis yra N.Venckienės bylų tyrimo grupės vadovas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu.
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Iš pradžių N. Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Paskui už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o tada kreiptasi ir į JAV.
Terminų, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl išdavimo, prokuroro žiniomis, JAV nėra. Egzistuoja ir apskundimo galimybė.
„Kiek suprantu, dirba teisininkai ir iš jos pusės“, – 2017 metais BNS sakė D. Jakutis.
2014 metų rudenį Generalinė prokuratūra nusprendė į vieną ikiteisminį tyrimą sujungti Kauno ir Šiaulių prokuratūrose esančius ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtariama N.Venckienė.
N. Venckienei norima pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai L. Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
N. Venckienės galimų bendrininkų bylos jau nagrinėjamos teismuose, nelaukiant JAV sprendimo. 2016 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti grupės asmenų baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, grasinimo nužudyti.
Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje, įtariama, N. Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą.
Teisėjo sūnus V. Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L. Stankūnaitė su dukra, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama ir kita byla, kurioje Tomas Skučas, „Drąsos kelio“ partijos atstovės A. Skučienės sūnus, kaltinamas nusikaltimus įvykdęs veikdamas savo mamos ir buvusios teisėjos N. Venckienės suburtoje asmenų grupėje. Teisėsauga nustatė, kad 2012 metų birželį L. Stankūnaitė buvo stebima kavinėje Kauno rajone, Ringauduose. Valstybės saugomą moterį su dukra Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai iš kavinės nedelsdami išvežė.
Abi šios bylos dar nagrinėjamos, nuosprendžiai nėra paskelbti.
Svarbiausios datos
Mirtimis prasidėjusi istorija vystėsi ir toliau – BNS išskyrė svarbiausias istorijos datas.
2012 metų kovo 19 dieną D. Kedžio rėmėjai įregistravo politinę partiją „Drąsos kelias“.
2012 metų gegužės 17 dieną Garliavoje dalyvaujant gausioms policijos pajėgoms įvykdytas teismo sprendimas mažametę D. Kedžio dukrą, gyvenusią pas tetą N. Venckienę, perduoti motinai L. Stankūnaitei.
2012 metų liepos 2 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė N. Venckienę atleido iš teisėjos pareigų.
2012 metų spalio 14 dieną N. Venckienė ir dar šeši „Drąsos kelio“ kandidatai išrinkti į Seimą.
2013 metų balandžio 9 dieną panaikinta N. Venckienės kaip Seimo narės teisinė neliečiamybė. Nuo tada jos pasigesta Lietuvoje.
2013 metų balandžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas vadinamojoje pedofilijos byloje paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį velioniui A. Ūsui.
2013 metų gegužės 9 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė N. Venckienės paiešką.
2013 metų rugpjūtį žiniasklaida, remdamasi skaitytojos atsiųsta nuotrauka ir informacija, paskelbė, kad bėgle tapusi Seimo narė N.Venckienė nuo teisėsaugos slapstosi Čikagoje.
2014 metų birželį Seimas per apkaltą panaikino N. Venckienės mandatą.
2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos.
2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste.