Sovietiniais metais lietuvių patriotai visais įmanomais būdais ieškojo kelių, kaip išreikšti savo nepasitenkinimą tarybine politika. Geriausia „dirva“ tokiems protestams buvo masiniai renginiai, o ypač – sporto varžybos. tokios buvo 1960 metų vasarą vykusios bokso varžybos.
Kaune susitiko Taškento ir Kauno „Spartakų“ sportininkai. Devyni tūkstančiai stebėtojų palaikė lietuvius, tačiau pergalę skyrius Uzbekistano atstovui prasidėjo didžiulės nepasitenkinimo apraiškos pavirtusio į politinę manifestaciją.
Rungtynėms teisėjavęs Antanas Arieška prisimins, kad nepasitenkinimą tiesiogiai patyrė ir atletas iš Uzbekistano, o ypač neapykanta atsirūgo jėgos struktūroms. Situacija priminė mūšį, buvo ir smarkiai sužeistų.
„Atvažiavo iš kažkur majoras su motociklu, o ten žmonės stovėjo. Baigėsi tuo, kad motociklą numetė nuo kalno, o jį patį nurideno pakalnėn“, - pasakos Antanas Arieška. Susirėmimai tarp sporto entuziastų ir jėgos struktūrų buvo kruvini, pareikalavę aukų. Viso to galbūt nebūtų įvykę, jei ne šališkas teisėjų iš užsienio elgesys.
Panaši demonstracija gerokai vėliau vyko ir Vilniuje. 1977 metų spalio 10 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione vyko įprastos varžybos. Tą kartą susitiko Vilniaus ir Smolensko futbolo klubai. Sportas, o ypač futbolas, sulaukdavo didžiulio dėmesio. Tačiau kartais masiniai renginiai virsdavo manifestacijomis prieš sovietų valdžią.
Rungtynes stebėjęs Aras Lukšas laidoje pasakos, jog po varžybų minia patraukė Kalvarijų gatvės link ir tada prasidėjo spontaniški šūkiai: „Kažkas uždainavo, „Graži Lietuva“, kažkas atitarė „Graži Lietuva be rusų“, Taip prasidėjo ėjimas grandinėmis, šūkiai“.
Be abejonės, viską girdinčią saugumo ausį šūkiai pasiekė greitai. Centro link žygiuojančiai miniai ties Žaliuoju tiltu kelią pastojo saugumo pareigūnai. Tačiau pajėgos buvo skurdžios ir įkaitusi minia pasuko ties komunistų partijos komiteto rūmais. Kuo baigėsi spontaniška demonstracija? Apie tai papasakosime laidoje.
Laidoje žinomas politikas Ramūnas Karbauskis pasakos, kokia istorinė asmenybė jį įkvepia labiausiai ir kodėl jis nemėgsta Jogailos bei kvestionuoja jo sprendimus. „Priimtas sprendimas buvo naudingas Jogailai, kunigaikščiui, po to tapusiam karaliumi, bet jis užprogramavo Lietuvos, kaip valstybės, silpnėjimą“, - laidoje svarstys politikas.
„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22:30 val. per LRT televiziją.