Sovietiniais metais Kauno bohema negalėjo ramiai stebėti, kaip visuomenė yra užčiaupiama. Negalėjo kurti tik to, kas tinka valdžiai, tačiau visiškai prieštarauja menininkų vidiniam pasauliui. Bohemininkai troško laisvai save išreikšti, jei ne garsiai šaukdami, tai bent per savo kūrybą. Kitaip tariant – maištauti.
Savo priešiškumą to meto valdžiai jie reiškė ne mitingais, ne smurtu, bet tiesiog buvimu savimi. Skulptorius Robertas Antinis prisimins, kad Kaune buvo ir atvirai savo nuostatas reiškiančių menininkų: „Dailininkas Alfredas Šatas viešai sakydavo: nemėgstu komunistų, nemėgstu bolševikų. Ir nieko nedarydavo jam. Ir tokių buvo ne vienas“.
Po 1972 metų Romo Kalantos protesto – susideginimo saugumas dar griežčiau pradėjo žiūrėti į kiekvieną kitaip atrodantį, kitaip vaikščiojantį ir, žinoma, kitaip mąstantį. Laisvę savo kūryboje akcentavęs Robertas Antinis taip pat sulaukė nemalonumų.
„Mano dirbtuvės yra šalia Kalantos aukos vietos, nori nenori, išeidavau į miestą, ir užteko išeiti su ilgais plaukais, raudonu megztuku, tik ką baigęs akademiją. Iškart prišoko, rankas užlaužė ir į mašiną,. Įlipu į vidų ir grotos.“
Pasakojimus iš bohemiškojo Kauno keisime intelektualiu iššūkiu su Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu. Kuri moteris Lietuvos istorijoje pirmoji patvirtino taikos sutartį? Kodėl 1938 metais Žibučių kaime buvo nubaustas pypkę prisideginėjęs pilietis? Tai tik keletas klausimų, kuriuos intelektualiame iššūkyje pateiksime teisininkui.
„Istorijos detektyvai“ šį antradienį 22:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.