Iš užsienio universitetų grįžę jaunieji menininkai jau buvo matę kitokį pasaulį. Jiems priimtiną bohemos dvasią, perimtą iš vakarų, sėkmingai pritaikė ir Lietuvoje. Norint, kad bohema gyvuotų, reikalinga miesto kultūra.
Miesto kultūra vystėsi Kaune. Nors iš pradžių Kaunas ir laikomas kukliu miestu, tačiau ketvirtame dešimtmetyje suklestėjo ir vietinių buvo laikomas mažuoju Paryžiumi. Čia esančiose kavinėse, restoranuose mėgo rinktis ir to meto Kauno menininkai, rašytojai ir kiti bohemiškos pasaulėžiūros asmenys.
Savo išskirtine ir nekasdieniška išvaizda Kaune garsėjo išskirtinai atrodantis Borisas Dauguvietis, Juozas Tysliava, Albinas Herbačiauskas ar pats Balys Sruoga. Pastarojo nuotykiai neapsieidavo vien unikaliomis stiliaus detalėmis. „Vienas iš tokių atvejų, kuomet Balys Sruoga Laisvės alėjoje įlipo į medį ir pradėjo kukuoti. Niekas jo iš to medžio negalėjo iškrapštyti“, - laidoje pasakos istorikė Justina Mingėlaitė.
Neeilinis laidos svečias – lenktynininkas Benediktas Vanagas, su kuriuo kalbėsimės apie Vyčio atsiradimą Dakaro lenktynėse, istorijos reikšmę bei įkvėpimą siekiant aukščiausių rezultatų. Kokia istorinė asmenybė bei įvykis lenktynininkui imponuoja labiausiai?
Išskirtinis talismanas, kuris lydi lenktynininką lenktynėse – Vytis. Neabejotinai ir šių metų lenktynėse jis puoš ekipažo automobilį. Apie simbolio kilmę, reikšmę ir atsiradimo priežastis laidoje pasakos mūsų svečias.
„Istorijos suvokimas man asmeniškai niekuomet nebuvo toks svarbus, kaip pirmajame Dakaro ralyje, kuomet susipažinau su Vyčiu gerokai artimiau. Nuo tada prasidėjo tikrai didelės mano, kaip asmens, paieškos“, - simbolio prasmę atskleis B. Vanagas.
„Istorijos detektyvai“ apie simbolius bei tarpukario laisvamanius šį antradienį 22:30val. per LRT televiziją.