Ką iš tiesų gali reikšti toks G. Nausėdos pasirinkimas ir kokią žinutę tai siunčia, „Žinių radijo“ laidoje svarstė istorikas Algimantas Kasparavičius. Jo teigimu, apsilankymas prie J. Basanavičiaus paminklo sufleruoja, kokiu keliu ketina eiti G. Nausėda.
„Man atrodo, kad dabar jau ne išrinktas prezidentas, jau išties prezidentas Gitanas Nausėdas labai taikliai sudėliojo akcentus. Pirmiausiai, simbolinius akcentus. Aš neabejoju, kad jo žygis prie Jono Basanavičiaus paminklo Vilniaus širdyje, prie Aušros vartų, buvo absoliučiai savarankiškas žygis ir buvo visiškai sąmoningas pasirinkimas“, – laidoje kalbėjo istorikas.
Anot jo, G. Nausėda puikiai supranta, „kokios Lietuvos tėvu gali būti laikomas Jonas Basanavičius“.
„Tai nacionalinio nepriklausomo lietuviško valstybingumo simbolis. Aš galvoju, kad tas aštuntojo respublikos prezidento žingsnis yra labai reikšmingas tame kontekste, jog per pastaruosius keletą metų daktaras Jonas Basanavičius sulaukė nemažai kritikos iš dalies mūsų, antrosios respublikos intelektualų visuomenės“, – pastebėjo A. Kasparavičius. Jo teigimu, ne kartą buvo svarstyta, ar XX a. pradžioje tai buvo tas pasirinkimas, kurio reikėjo Lietuvai.
Pasak A. Kasparavičiaus, prezidento G. Nausėdos parodyta pagarba J. Basanavičiui parodė, kad Lietuvos politinis ir geopolitinis pasirinkimas XX a. buvo teisingas. Anot istoriko, toks G. Nausėdos gestas rodo, jog naujasis prezidentas ketina eiti J. Basanavičiaus vertybių keliu.
Istorikas priminė, kad J. Basanavičius daugiausiai kritikos sulaukė už tai, kad pasisakė už „grynai nacionalinę, lietuvišką valstybę“.
„Čia įtampa tarp globalaus Lietuvos supratimo ir tokio modernaus nacionalinio, koks formuojasi XX a. pradžioje Europoje“, – aiškino A. Kasparavičius.
Istoriko manymu, prie J. Basanavičiaus paminklo apsilankęs G. Nausėda pradėjo kurti naują tradiciją: „Jeigu mes žiūrėsime platesnį kontekstą, į Europą, tai Prancūzijos prezidentai, Čekijos ir Slovakijos prezidentai taip pat daro tam tikrus simbolinius žingsnius. Geriausias pavyzdys, kai Prancūzijos prezidentas visuomet pagerbia nežinomąjį karį Paryžiuje.“
Istorikas atkreipė dėmesį, kad Lietuva paminklo nežinomam kariui neturi ir, jo manymu, tai yra tam tikras kultūrinis, politinis apsileidimas.
„Tas mūsų 50 metų sovietmetis, prieš tai buvusios tam tikros geopolitinės perturbacijos tokiam paminklui kol kas neleido atsirasti Vilniuje. Šiuo atveju Gitanas Nausėda randa labai taiklią išeitį ir tas jo sprendimas apsilankyti prie naujo paminklo šiuolaikinės nacionalinės valstybės patriarchui, aš manau, yra labai sėkmingas.
Ir aš iškart atmesčiau tą kritiką, kuri jau nuskambėjo, kad galbūt reikėjo apsilankyti kapinėse, padėti ten (žvakutę – DELFI). Kiek aš domėjausi ta europine tradicija, per inauguraciją kapinėse nėra lankomasi“, – teigė A. Kasparavičius.
Daugiau klausykite čia:
Pirma kalba prie J. Basanavičiaus paminklo
Pirmoji pora inauguracijos dieną, penktadienį, viešai pasirodė dar prieš 10 val. ryto. Prie Jono Basanavičiaus paminklo naujai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda atvyko su savo žmona Diana Nausėdiene.
Eidamas pro minią G. Nausėda spustelėjo ranką jaunimui. „Noriu pasakyti, kad turbūt šioje Vilniaus vietoje, kvadratiniame vienete, yra tiek daug sakralinių objektų... Vienas jų – J. Basanavičius“, – į susirinkusiuosius kreipėsi G. Nausėda.
Anot jo, neatsitiktinai tuo metu skambėjo ir kompozitoriaus Juozo Naujalio „Svajonė“.
„Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis užtiktino, kad būtent šioje vietoje visi galime semtis įkvėpimo. „Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui, net nebūnant politiku. Ilgai galvojau, kokį įrašą galima būtų palikti jo pase, kur galima įrašyti profesiją, veiklos rūšį. Turbūt ten reikia rašyti „Lietuva“, – sakė jis.
Anot G. Nausėdos, šis žmogus puoselėjo Lietuvą, kai jos tautinei tapatybei kilo didžiausi pavojai. „Yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug tarptautinių srovių, kurios pakreipia paveikius žmones globalizmo link. Tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu, kurį reikia įgyvendinti. J. Basanavičius bus paspirtis, kuri mums primins, ko mes siekiame ir ką galime šiam pasauliui pasiūlyti. Semkimės visi įkvėpimo iš šio žmogaus“, – kalbėdamas apie J. Basanavičių sakė G. Nausėda.
Tokia naujojo prezidento kalba iš karto sukėlė diskusiją. Filosofas Vytautas Ališauskas LRT eteryje atkreipė dėmesį, kad aistrų gali įžiebti G. Nausėdos žodžiai dėl tautinės tapatybės. Prie J. Basanavičiaus paminklo jis užsiminė, kad tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu.
„Man labiau krito į akį prezidento akcentuojami grėsmių momentai. Patys pirmieji žodžiai buvo apie grėsmę lietuvių tautinei tapatybei. Manau, tai sukels nemažą diskusiją.
Be jokios abejonės, nemaža Lietuvos žmonių dalis žmonių mano, kad Lietuvos tautinė tapatybė yra saugi kaip niekada, kiti – kad stovime ant bedugnės krašto. Čia iškils klausimai, kur yra prezidentas, kokia svajonė yra? Lietuva, izoliuota nuo pasaulio? Aktyvi pasaulyje? Atsitraukusi ir stebinti?“, – svarstė jis.