"Dialogo kultūra - be galo sudėtinga kultūra, nuo Antikos laikų jinai plėtota, kiek čia mūsų indoeuropiečių turime tos savo istorijos. Kita vertus, čia prasideda psichologiniai dalykai. (...) Tik daryti nuolaidas ne visada reiškia nusižeminti, man regis, kad kartais padaryti žingsnį atgal, šiuo atveju nebūtinai lenkų atžvilgiu, tai būtų stipresnė pozicija. Tas, kuris duoda, tas gali ir vėl atimti arba pasiimti atgal. Štai šita nuostata, man regis, turėtų galioti. Kita vertus, tai yra tam tikras ir protingumo žingsnis. Juk iš tiesų kartais nusileisti verta dėl to, kad esame protingesni, o ne dėl to, kad silpnesni. Tokia jėgos ir kaimo berno kultūros samprata išties yra labai gaji Lietuvos visuomenėje", - kalbėjo E. Raila ketvirtadienį tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis pastebi, kad nenuolaidžiavimas yra tam tikras pasiteisinimas, kad nereikėtų nieko veikti. "Tuo tarpu, jei norima spręsti tam tikrą problemą, tai kainuoja darbo ir reikia ieškoti tam tikrų sąlyčio taškų, kad būtų įvairios grupės patenkintos. Mano supratimu, čia yra, ko gero, ne tik Lietuvos politikos problema tautinių mažumų atžvilgiu, bet ir visos valstybės problema, kad ji per mažai atsižvelgia į piliečių interesus, nenuolaidžiauja piliečiams ir dėl to kai kada kyla tas didžiulis nepasitenkinimas tiek valstybe, tiek įvairiomis politinėmis partijomis", - kalbėjo Lietuvos radijuje A. Nikžentaitis.
Pasak istoriko, atsigręžę į XVI-XVIII a. istoriją kartais kalbame, kad procesas vyko tik viena kryptimi - kad tik lietuviai buvo polonizuojami.
"Čia mes dažnai painiojame dvi sąvokas - tautybės praradimas ir tapimas lietuvio lenku ir akultūracija, arba perėjimas į kitą kultūrą. Ir jeigu mes pasižiūrėsime, kaip to meto žmonės save apibrėžė - lietuviais ar lenkais, tai matysime, kad XVI-XVIII a. Lietuvoje vyko ir atvirkštiniai procesai, kada lenkai buvo lituanizuojami. Ir čia aš pateiksiu vieną pavyzdį šešiolikto amžiaus Motiejaus Strijkovskio - žinomas lietuvių kronikininkas, bet iš tikrųjų mozūras, atvyko čia, persiėmė lietuviška tapatybe, ir aš jį laikau tipišku lietuviu. Ir tokių procesų iš tikrųjų istorijoje buvo. Ir tada kažkaip nebuvo girdėti, kad kažkas Motiejų Strijkovskį iš lenkų pusės ragintų, kad jis turi prisiminti savo istorines šaknis ir tapti vėl lenku", - teigė A. Nikžentaitis.
Jo įsitikinimu, lietuvių ir lenkų bendradarbiavimo tikslas - žinoti apie vieni kitus daugiau.
"Kad mes ne tik žinotume, dėl ko kovojo lietuviai ir lenkai Liublino unijoje, bet ir kas iš tikrųjų vyksta šiandieninėje Lenkijoje, kokie yra lenkų kultūros pasiekimai ir pagrindinė literatūra, ir kad lenkai tą patį žinotų. Ir kai mes tiesiogiai bendraudami pažinsime vieni kitus geriau, tai pamatysime, kad tas lenkas nėra toks jau labai klastingas..." - kalbėjo istorikas.