Jis teigė, jog šis klausimas turi daug aspektų: juridinį – teisinį, etinį ir praktinį.
Juridinis, anot LNK vidurdienio žinių pašnekovo, istoriko A. Kasparavičiaus, taip pat turi kelias ašis.
„Juridinio aspekto esmė yra labai paprasta – tai yra svetimos, mums priešiškos valstybės agentai, kurie dirbo prieš mūsų visuomenę, valstybę ir mūsų tautą. Ir šiuo atveju kiekvieno jų kaltės mąstą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galėtų nustatyti tik teismas. Ne specialiosios tarnybos, ne Seimas, ne Vyriausybė.
Dar turint galvoje, kad Sovietų sąjungos teisių paveldėtoja, dabartinė Rusijos Federacija taip pat tuos žmones laiko paslaptyje ir saugo. Ir Lietuvos Respublika yra priėmusi įstatymą 75 metams. Tai tokiu atveju, mes norime, ar nenorime, bet de facto turime džentelmenišką susitarimą tarp Rusijos ir Lietuvos neslaptinti buvusių Sovietų sąjungos agentų, dirbusių Sovietų sąjungai ir šiandien gyvenančių Lietuvoje. Tai yra labai keista juridinė situacija“, – įžvalgomis dalijosi istorikas A. Kasparavičius.
Kalbėdamas apie etinį šio klausimo aspektą, istorikas tikino, jog nuo KGB agentų nukentėję asmenys neturi galimybės gauti moralinės ir kitokios kompensacijos – nes tie žmonės yra įslaptinti.
„Ir paskutinis praktinis dalykas – šitie įslaptinti buvę KGB bendradarbiai atlieka užšaldytos žuvies funkciją. Jie bet kada tos pačios valstybės specialiųjų tarnybų gali būti atitirpdyti ir paleisti į laisvus vandenis atlikti savo funkcijų“, – situacijos vertinimą pateikė istorikas A. Kasparavičius.
Jis teigė, jog viešumas ir slaptų sąrašų paviešinimas pašalina visas grėsmes – kaip kad galimybę, jo buvusių KGB agentų šeimoje, vaikų, ar anūkų rate gali būti „miegančių agentų“, kaip kad atsitiko JAV.
„Ir tai atkuria Lietuvoje veikiantį teisinės valstybės principą. Tai yra principinis dalykas“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar toks procesas nepradėtų raganų medžioklės, istorikas A. Kasparavičius vardijo šalis, kurioje tai jau įvyko.
„Pro tą praėjo mūsų kaimynė Lenkija, dabartinė Vokietija, panaši situacija buvo ir Latvijoje. Ir, tiesą sakant, tragiškų dalykų niekur neįvyko. Bet, be jokios abejonės, tie žmonės, kurie yra vienaip, ar kitaip susiję, nebūtinai agentai, jie turi tam tikras privilegijas mūsų valstybėje. Nes ta valstybė jau iš esmės įpusėjo 4 dešimtį, bet teisinė, etinė ir praktinė problema yra neišspręsta“, – dėstė istorikas A. Kasparavičius.
Delfi primena, kad naują su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą šį politinį sezoną pateikė Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas.
Įstatyme jis siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja. Politikas taip pat siūlo įteisinti, kad asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.
Seimo Teisės departamentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tačiau įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys Eltos kalbinti politikai sako, kad liustracija – politinės valios klausimas.
Šį klausimą šią savaitę svarstęs Seimo TTK padarė pertrauką, svarsto ir apie darbo grupės sukūrimą.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su A. Kasparavičiumi žiūrėkite čia: