„Akivaizdu, kad vidinių konfliktų draskomas, aiškios krypties neturintis ir, iš esmės, niekam neatskaitingas už savo rezultatus, (...) centras lieka akademinio lauko pakraštyje, praradęs bet kokį patikimumą akademikų akyse“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo A. Streikus.
Istorikas taip pat atkreipia dėmesį, kad nemažą dalį centro funkcijų, numatytų jam pagal įstatymą, per pastaruosius 10 metų perėmė kitos mokslinių tyrimų įstaigos – Vilniaus universitetas ar Lietuvos istorijos institutas.
„Jei nebus nieko keičiama, centras natūralia mirtimi greičiausiai ir numirs. Arba bus pratęsta stagnacijos ir vegetacijos būklė, kurioje, mano požiūriu, centras yra mažiausiai 10 metų“, – pabrėžė A. Streikus.
Tarp šįkart siūlomų centro veiklos pakeitimų – pavadinimo atnaujinimas, keičiant jį į Totalitarinių režimų tyrimo centru, taip pat – siūlymas steigti išorinę tarybą, kuri prižiūrėtų centro veiklą.
Be to, siūlomi ir tiesioginės centro veiklos pokyčiai – pavyzdžiui, lenkų valdžios represijų Vilniaus krašte tyrimų iš LGGRTC veiklos pašalinimas. Visa tai, anot A. Streikaus, yra būtini pokyčiai centro veiklai tobulinti. Tačiau, pripažįsta istorikas, siūlomi pakeitimai jau kelia dalies visuomenininkų pasipriešinimą.
„Dabar, manau, yra dvi problemos, kurios lemia visas centro bėdas. Tai tikrai ne nepakankamas finansavimas – tai direktoriaus skyrimas ir tai, kad Seimas neturi įrankio patikrinti, ar centrui skiriami resursai naudojami tinkamai ir efektyviai, centrui pilnai atliekant savo tyrimo funkciją. Todėl numatoma, kad siūloma taryba tas dvi funkcijas ir atliktų“, – pažymėjo istorikas.
„Čia būtent ir kyla vienas iš visuomenės atstovų pasipriešinimų – kodėl pavadinime išbraukiamas žodis „genocidas“. (...) Pirma, pagal tarptautinę teisę sovietinės represijos ne visai atitinka tą žodį. Dar vienas aspektas – (...) naujame pavadinime atsiranda ir visuomenės kolaboravimo aspektas. Todėl, centro pavadinime užmetus totalitarinių režimų terminą, po juo patenka visi trys svarbiausi dėmenys – ir rezistencija, ir gyventojų naikinimas, ir kolaboracija“, – kalbėjo profesorius.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį profesorius, įstatymą tobulinančių pataisų priėmimą gerokai apsunkinti gali aršios politinės kovos Seime. Anot A. Streikaus, pavasario Seimo sesijoje registruotas pataisas kai kurios visuomeninės organizacijos jau dabar vertina kaip ketinimus nutraukti centro veiklą. Todėl tokį požiūrį parlamente atstovausianti valdančiųjų dalis, neabejoja A. Streikus, šias pataisas blokuos.
„Bet dalis radikalaus konservatorių sparno, visuomeninės organizacijos, politiniai kaliniai ir tremtiniai ir Laisvės kovotojų sąjungos dėl to įžvelgia bandymą šitą centrą išvis uždaryti ir sunaikinti. (...)Todėl radikalesnis konservatorių sparnas, panašu, šitas pataisas blokuos“, – teigė A. Streikus.
ELTA primena, kad Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė praėjusią savaitę Eltai teigė, jog būtina tobulinti LGGRTC veiklą. Dėl centro įstatymo, reglamentuojančio institucijos veiklą, Seimas svarstys pavasario sesijoje, sakė politikė.
P. Kuzmickienė taip pat atkreipė dėmesį, kad vėluojantis atsiskaitymas su dekomunizacijos komisija yra dar vienas patvirtinimas, kad būtina tobulinti LGGRTC veiklą. Dėl centro įstatymo, reglamentuojančio institucijos veiklą, Seimas svarstys pavasario sesijoje, pažymi politikė.
„Seimui pateiktas LGGRTC įstatymo projektas, kuriuo sprendžiamos ir centro valdysenos problemos – steigiama išorinė taryba, kuri padėtų centrui išspręsti per ilgus dešimtmečius susikaupusias problemas tiek dėl netolygaus finansavimo, tiek dėl netolygios veiklos“, – sakė Seimo narė.