Parodą atidarys jos globėja, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir parodos mecenatė, jaunosios kartos politikių atstovė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė. Į parodos atidarymą pakviestos veiklios moterys iš kultūros, meno, akademinio, švietimo, socialinės veiklos, verslo, politikos pasaulių. Pranešimą apie moterų veiklą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu skaitys VU KHF docentė, dr. Virginija Jurėnienė, daug tyrinėjusi ir rašiusi apie Lietuvos moterų judėjimą XIX a pabaigoje – XX a. pradžioje.
Šios parodos tikslas – apžvelgti moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą. Taip pat šioje parodoje yra bandoma atsikratyti kai kurių stereotipų ir praplėsti valstybės veikėjo sampratą. Kalbėdami apie valstybinę veiklą ar mąstymą, daugelis vis dar deda lygybės ženklą tarp politikos ir valstybės, todėl tik moterys politikės turi galimybę būti vadinamos valstybės veikėjomis, t.y., įgauti solidų, pripažintą statusą. Išskyrus politiką, visa kita moterų veikla priskiriama visuomeninei veiklai, taip lyg ir sumenkinant jų indėlį valstybei. Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas. Todėl parodoje „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ kalbama ne tik apie politikes, bet ir moteris, aktyviai dirbusias kitose valstybei svarbiose sferose. Ši paroda atskleis, kad aktyvios visuomenininkės taip pat buvo valstybės veikėjos, aiškiai supratusios, kad Tėvynė prasideda nuo žmogaus.
Paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ rengiama dvejose Istorinės LR Prezidentūros antrojo aukšto salėse. Parodoje atskleidžiamas įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja. Pirmojoje salėje lankytojai susipažins su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Ekspoziciją papildo ir pagyvina moterų mintys, fotografijos, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuojami rašytojos S. Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų asmeniniai daiktai ir dokumentai.
Antroji salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos atmosferą. Saloną puošia menininkių – tapytojos Marcelės Katiliūtės, dailinikės-fotomenininkės Domicelės Tarabildienės – portretai, fotografijos darbai, eksponuojami įžymių moterų asmeniniai daiktai, papuošalai, kosmetikos priemonės, dovanos.
Ši paroda yra skirta ne tik moterims, kurios joje ras pritarimą ir paskatinimą savo veiklai, bet ir vyrams, kurie galės apmąstyti ir įsivertinti, ar toks pat svarbus ir jų veikloje yra rūpinimasis žmogumi, nuo kurio ir prasideda valstybė. Ši paroda skirta ir moksleiviams, kurių vadovėliuose moterų veikla atskleista gana paviršutiniškai, o istorijos pamokose formuojama maskulinistinė samprata apie valstybės veikėją. Paroda skirta ir visiems nuolatiniams muziejaus lankytojams, kurie jau seniai pastebėjo, kad muziejaus ekspozicijoje vyrauja vyriškasis pradas (A. Smetona, K. Grinius, A. Stulginskis, J. Basanavičius, kt.), o apie moteris beveik nėra informacijos. Ne kartą muziejaus darbuotojams teko girdėti klausimą – o kur moterys, ar jos nieko gero nedavė valstybei? Labai tikimės, kad ir nauji, ir ištikimiausi muziejaus lankytojai pagaliau ras atsakymą į šį klausimą.