LAT atmetė Eligijaus Masiulio kasacinį skundą, jis ir toliau liks kalėjime, jam jau anksčiau buvo skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas iki 4 metų ir 3 mėnesių sušvelnino laisvės atėmimo bausmę parlamentarui Vytautui Gapšiui, tai reiškia, kad už grotų jis praleis 3 mėnesiais trumpiau.
„MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta pusmečiu, jis kalėjime praleis 5 metus ir 6 mėnesius.
Taip pat lieka nuteisti ir Šarūnas Gustainis bei Gintaras Steponavičius, bet jiems skirtos piniginės baudos. Taip pat kaltais lieka pripažinti ir juridiniai asmenys, kurių naudai veikė korupcinės schemų veikėjai: Liberalų sąjūdis, „MG Baltic“ bei Darbo partija.
LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Prokuroras: teisingumas įvykdytas.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Justas Laucius kalbėjo, kad tokio sprendimo jis ir tikėjosi.
„Teisingumas šioje byloje įvykdytas, – sakė J. Laucius. – Sprendimas yra geras.“
Jis akcentavo, kad dėl sunkių korupcinių nusikaltimų nuteisti keturi buvę Seimo nariai ir vieno iš didžiausių Lietuvos verslo subjektų atstovas.
„Buvo sukurtas politinės korupcijos tinklas. Esmė yra tokia“, – pažymėjo prokuroras.
Argumentai dėl šališkumo – nepagrįsti
Nuteistieji pirmiausia bandė įrodyti, kad jie buvo nuteisti šališko teismo, nes už grotų juos pasiuntę Apeliacinio teismo teisėjai kitoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos byloje buvo apklausti kaip spec. liudytojai. Tačiau LAT konstatavo, kad tokie argumentai visiškai nepagrįsti
„Visuose skunduose keliamas šitas klausimas, Apeliacinės instancijos teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad teisėjai kitame STT ikiteisminiame tyrime apklausti kaip specialieji liudininkai. Kasatoriai kėlė klausimą, kad teisėjus apklausus tokia tvarka, jie įgyja tam tikrą statusą, galimai yra įsipareigoję institucijai, kuri atliko ikiteisminį tyrimą ir šioje byloje.
Tokie argumentai pripažinti visiškai nepagrįstais ir konstatuota, kad jie susiję su neteisingų Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatų aiškinimo. Specialaus liudytojo statusas nėra nei įgyjamas, nei gaunamas, tiesiog tam tikromis sąlygomis asmenys apklausiami pagal nustatytus reikalavimus. Kadangi asmuo jokio statuso neįgyja, nėra pagrindo naikinti nuosprendį ar tuo motyvuoti teismo šališkumą“, – skelbė teisėjas Artūras Ridikas.
Tarnybos elgėsi teisėtai
Nuteistieji taip pat aiškino, esą teisėsauga ir Valstybės saugomo departamentas įrodymus prieš juos rinko neteisėtai ir jie negali būti naudojami. Tokius argumentus LAT taip pat atmetė.
„Grėsmės, galinčios turėti įtakos valstybės ekonominei galiai, yra vienas reiškinių, kurį turi prognozuoti, numatyti ir šalinti žvalgybos institucija“, - kalbėjo teisėjas.
Tai reiškia, kad ne vienerius metus „MG Baltic“ veiklą stebėjęs Valstybės saugumo departamentas elgėsi teisėtai.
LAT taip pat pažymėjo, kad tiek STT, tiek VSD veiksmai buvo sankcionuoti teismo.
Piktnaudžiavo galia
Byloje konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.
Koncernas, per vieną iš vadovų – R. Kurlianskį – palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo.
Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai partijoms.
Koregavo sprendimus
LAT koregavo sprendimą dėl V. Gapšio padarytų veikų, nes jos turi būti vertinamos ne kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to buvo pakeisti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai R. Kurlianskiui ir Darbo partijai.
LAT pakeitė sprendimą ir dėl Šarūno Gustainio, kuris turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą, tai 3 tūkst. eurų mažiau nei jam skyrė Apeliacinis teismas. Anksčiau jis buvo nuteistas, nes gavęs kyšį jis neva elgėsi neteisėtai, kai Seime siekė priimti „MG Baltic“ palankius įstatymus.
Tačiau LAT konstatavo, kad Konstitucija leidžia Seimo nariui prisidėti prie įstatymų priėmimo, problema tik ta, kad jis tą padarė už kyšį. Todėl jo veika perkvalifikuota į mažiau pavojingą. Kadangi šioje schemoje dalyvavo ir R. Kurlianskis, jam šioje vietoje taip pat šiek tiek sušvelninta bausmė.
Argumentus atmetė
E. Masiulis bandė aiškinti, kad ir jo kaltė dėl neteisėto praturtėjimo pagrįsta tik prielaidomis.
„Motyvuotai atmesta gynybos versija, kad kratos metu rasti pinigai yra Masiulio ir Masiulienės šeimos narių perduoti pasaugoti pinigai. Masiulis nuosavybės teise turėjo 135 290 eurų sumą, kurios negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis“, - kalbėjo A. Ridikas.
G. Steponavičius bandė įrodyti, kad nesuprato, jog elgiasi neteisėtai, taip pat aiškino, jog nepadarė savo veiksmais didelės žalos.
„Nustatyta, kad Steponavičius susitikimų su Kurlianskiu metu aptarė galimą finansinę paramą prieš būsimus rinkimus. <...>. Steponavičiui inkriminuotas nusikaltimas pasireiškė tuo, kad jis piktnaudžiavo Seimo nariui suteiktais įgaliojimais“, - skelbė A. Ridikas.
Teisėjas pažymėjo, kad G. Steponavičius Seime balsavo už „MG Baltic“ palankų įstatymo projektą jau tada, kai buvo susitarta dėl finansinės paramos.
Gali skųsti EŽTT
R. Kurlianskį gynęs advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad perskaitęs LAT nutartį tikisi gauti atsakymus į jų iškeltus svarbius klausimus.
„Ar gali būti situacija, kai asmuo 10 metų slapta sekamas vien tam, kad VSD surašytų pažymą ir pateiktų Seimo laikinajai tyrimo komisijai?
Ar toleruotina situacija, kai pagal vieną kriminalinės žvalgybos tyrimą nesurinkus jokios informacijos pradedamas kitas tyrimas? Ir naudojant abiejų tyrimų duomenis įrodinėjamas asmens kaltės klausimas?
Ar toleruotina situacija, kai STT beveik metus laiko bandė ieškoti nusikaltimo, jo vis nerasdavo, tačiau kriminalinės žvalgybos bylą perėmus prokurorui jis nusikaltimą įžvelgė kiekviename pokalbyje?
Labai įdomi koncepcija, kai kyšis duodamas už įstatymą, už kurį nebuvo balsuojama. Ar galima duoti kyšį už viešinimo biudžeto perskirstymą, kuris jau buvo perskirstytas. Ar galima duoti kyšį asmeniui už veiksmus, kurių pagal kompetenciją jis negali atlikti“, - klausimus kėlė S. Slapšinskas.
Jis neatmetė varianto, kad nuteistieji kreipsis ir Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Jeigu galima būtų padaryti išvadą, kad buvo kardinaliai pažeistos nuteistųjų procesinės teisės, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencija, natūralu, ginčas gali būti EŽTT net ne vienu, o keliais klausimai“, - sakė jis.
Sprendimas turėjo būti skelbiamas dar praėjusią savaitę, bet dėl vieno teisėjo ligos jis buvo atidėtas.
Kasacinius skundus pateikė visi 5 nuteistieji, Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis, Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis bei Gintaras Steponavičius, jie visi siekia išteisinimo. Skundus pateikė ir nuteistų juridinių asmenų: Liberalų sąjūdžio, „MG Baltic“ bei Darbo partijos atstovai. Prokurorai pernai lapkričio 22 d. priimtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu liko patenkinti, todėl jo neskundė.
Šią bylą išnagrinėjo išplėstinė 7 teisėjų kolegija. Sprendimą priėmė teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas, Albinas Antanaitis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Tomas Šeškauskas, Sigita Jokimaitė, Artūras Pažarskis.
„Delfi“ primena, kad visus kaltinamuosius 2022 metų balandį Vilniaus apygardos teismas išteisino, konstatavęs, kad jų veiksmuose nebuvo korupcijos. Pasak teismo, Eligijus Masiulis 90 tūkst. eurų grynaisiais iš Raimondo Kurlianskio galėjo paimti ne kaip kyšį, o tik kaip neteisėtą paramą Liberalų sąjūdžiui. Tuo metu tokia veika kriminalizuota nebuvo.
Tačiau 2023 m. lapkritį Apeliacinis teismas sprendimą panaikino ir visus kaltinamuosius pripažino kaltais. Trys pagrindiniai istorijos veikėjai buvo pasiųsti už grotų.
Dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, taip pat iš jo konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Už papirkimą bei prekybą poveikiu buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui laisvė atimta 6 metams, taip pat skirta 18,8 tūkst. eurų bauda.
Vienas iš buvusių Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys už kyšininkavimą ir prekyba poveikiu įkalintas 4 metams ir 6 mėnesiams. Įdomu tai, kad jis iki šiol tebėra Seimo narys, nes parlamentas per apkaltos procedūra nepanaikino jo mandato.
Abu buvę politikai ir verslininkas jau beveik metus praleido kalėjime.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Perdavė pinigus degtinės butelyje
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai R. Kurlianskį ir E. Masiulį sekė ir slapta stebėjo nuo 2015 metų rugsėjo 23 d.
STT užfiksavo, kaip susitikimų metu aptariami galbūt neteisėti sandoriai – buvo įtariama, kad E. Masiulis už pinigus buvo pažadėjęs paveikti ar padaryti įtaką valstybės tarnautojams ar politikams dėl „MG Baltic“ koncernui naudingų sprendimų priėmimo.
Lemtinga tapo 2016 m. gegužės 10-osios popietė. Apie 16 val., prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuometiniam parlamentarui E. Masiuliui „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis perdavė degtinės dėžutę.
Po susitikimo politikas dėžutę paliko automobilyje, o pats nuėjo į Seimą. Tuo metu į automobilį pateko teismo sankciją jau turėję STT agentai. Jie alkoholio dėžutėje rado 90 tūkst. eurų, dar 16,2 tūkst. eurų aptiko lagamine buvusiame voke, šiuos pinigus sužymėjo.
Pažymėtus pinigus STT agentai po dviejų dienų surado E. Masiulio namuose – daugiabutis, kuriame gyvena politikas, taip pat buvo stebimas visą parą.
Sulaikymo metu buvo atliktos kratos ne tik E. Masiulio ir R. Kurlianskio namuose, bet ir automobiliuose, darbo vietose, partijos būstinėje.
Tęsiant šį tyrimą jau netrukus buvo krečiamas „darbietis“ Vytautas Gapšys – pareigūnai įtarė, kad ir jis galėjo įsivelti į korupcijos istoriją, kai su R. Kurlianskiu susitarė dėl kyšio.
Po to šioje istorijoje atsirado ir buvusių liberalų Šarūno Gustainio bei Gintaro Steponavičiaus pavardės. Kaltinimai buvo pateikti ir trims juridiniams asmenims – „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“), Liberalų Sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Pagal kaltinimus, R. Kurlianskis siekė priimti koncernui naudingas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Už tai Š. Gustainiui į jo „Taikomosios politikos instituto“ sąskaitą pervedė 8,7 tūkst. eurų. O G. Steponavičius apkaltintas, nes tarėsi dėl paramos jo steigtam „Laisvės studijų centrui“.
V. Gapšys apkaltinas priėmęs 27,1 tūkst. eurų vertės kyšį, dalis šios sumos suteikta kaip nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per „MG Baltic'“ priklausančią televiziją, kita kaip parama jo viešajai įstaigai. Už kyšius V. Gapšys buvo įsipareigojęs paveikti Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimo eigą.