Tai DELFI patvirtino šaltiniai Generalinėje prokuratūroje.
DELFI žiniomis, pareigūnai sulaikė Rusijos pilietį Jurijų Melą, gimusį 1968 m. Apie jo sulaikymą yra informuota Rusijos ambasada Lietuvoje.
Panemunės pasienio kontrolės punkte sulaikytas įtariamasis yra uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę.
J. Melas sulaikytas pagal teismo išduotą Europos arešto orderį. Per 1991-ųjų Sausio įvykius jam buvo 22 metai.
Prokurorai teigia, kad kol kad dar tikslina sulaikyto asmens tapatybės duomenis bei atlieka kitus veiksmus, todėl pateikti išsamesnės informacijos apie sulaikymo aplinkybes bei patį sulaikytą asmenį kol kas nėra galimybės.
Sulaikytas įtariamasis penktadienį turėtų būti atvežtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą – ikiteisminio tyrimo teisėjai spręs, ar jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Sausio 13-osios bylos tyrimui vadovaujantys prokurorai siekia, jog įtariamasis būtų suimtas trims mėnesiams.
J. Melo ir kitų įtariamųjų Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose baudžiamasis persekiojimas tapo įmanomas po šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pateiktų ir vėliau priimtų Baudžiamojo kodekso pataisų.
Jomis buvo peržiūrėta ir su tarptautinės teisės normomis suderinta nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų samprata, išplėsti asmenų, kurie galės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus, ratą ir jų baudžiamosios atsakomybės ribas.
Po šių pataisų priėmimo prokurorai pareiškė įtarimus keliasdešimt įtariamųjų.
Praėjusiais metais į Lietuvos prokurorus kreipėsi Sausio 13-osios byloje nepasiekiamo buvusio KGB būrio „Alfa“ vado Michailo Golovatovo advokatai, pareiškę, kad jis nesutinka būti teisiamas už akių.
Atstovų Lietuvoje M. Golovatovas nusprendė ieškoti po įvykių 2011-ųjų liepą, kai jį Austrijos pareigūnai sulaikė pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį. Tiesa, KGB karininkas už grotų neprabuvo nė paros, dėl šios istorijos tarp Vilniaus ir Vienos įsiplieskė diplomatinis konfliktas, iš pareigų buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje. Notas dėl M. Golovatovo paleidimo Austrijai įteikė visos trys Baltijos šalys.
Buvęs KGB karininkas turėtų būti teisiamas dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių, kai Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
M. Golovatovas yra sakęs, kad į Televizijos bokšto šturmą vykdžiusio „Alfa“ būrio vyrus „buvo šaudoma iš aplinkinių namų“.
„Teko kviesti šarvuočius, kad kariai būtų evakuoti ir išgelbėti nuo mirtino pavojaus“, – tokią Sausio 13-osios versiją vienoje Rusijos televizijos laidoje yra pateikęs įtariamasis.
Šiuo metu prokurorai atlieka tyrimą 81 asmens atžvilgiu, kurie šiuo metu slapstosi užsienio valstybėse – Rusijoje, Baltarusijoje ir kt. Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, užbaigti tyrimui Lietuvos teisėsaugai pakanka žinoti valstybę, kurioje gyvena įtariamasis ir jai išsiųsti reikalingus dokumentus.
Prokuratūra yra pranešusi, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai išsiuntė 18 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, į dešimt teisinės pagalbos prašymų sulaukė atsakymų, išanalizavo kelis tūkstančius vaizdo dokumentų, apklausė daugiau kaip 200 liudytojų, surengė būtinus atpažinimus, papildomai apžiūrėjo Lietuvos radijo ir televizijos, Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas bei teritoriją.
Lietuvoje jau paskelbtas vienas nuosprendis 1991 m. Sausio 13-osios byloje. 1999 m. Vilniaus apygardos teismas nuteisė aktyvius komunistų partijos narius Mykolą Burokevičių, Juozą Jermalavičių, Juozą Kuolelį, Jaroslavą Prokopovičių bei kitus. Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M. Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 m.