Kartu jie atkreipia dėmesį į ES bevizio režimo su Turkija pasekmes: atsivėrusios ES sienos galėtų paskatinti kurdus keliauti į Europą ir čia atvykus prašyti prieglobsčio. Kurdams pradėjus bėgti iš Turkijos, ES perimtų vidines Turkijos problemas.
– Kaip vertinate praėjusį penktadienį Briuselyje tarp ES ir Turkijos pasiektą susitarimą, kuriame nurodoma, kaip ketinama susidoroti su migrantų krize?“, DELFI paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėjo Lino Kojalos.
– Reikia suvokti, kad tai yra praktiškai pirmas susitarimas, numatantis konkrečias priemones problemai spręsti. Dėl strateginio lygmens buvo sutarta jau seniai – būtina paskirstyti žemyne jau esančius šimtus tūkstančių pabėgėlių po skirtingas šalis, užtikrinti išorinės sienos kontrolę, padėti spręsti konfliktines situacijas Sirijoje, Irake, bet stokota būdų paversti tai praktiniais sprendimais.
Šiuo susitarimu ES siekia užkardyti kelią migrantams nelegaliais ir teisiškai nekontroliuojamais būdais patekti į žemyną, o tuo pačiu – apriboti nevaldomus atvykstančiųjų srautus. Be Turkijos, kurioje yra apie 2,7 milijono pabėgėlių, pagalbos to padaryti neįmanoma. Pagal susitarimą, Turkija turės priimti nelegaliai į Europą laivais ir kitais būdais atvykstančius pabėgėlius atgal, o tai turėtų sumažinti jų norą chaotiškai vykti į Europą. Tuo pačiu ES atvers duris sirų pabėgėliams, kurie jau yra atvykę į Turkiją ir gali būti teisiškai tvarkingai, užtikrinant registracijos procedūras, perkelti į Europą.
– Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu sakė, kad tai buvo „istorinė“ diena, tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad susitarimas kol kas neveikia. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar penktadienį užsiminė, kad ES ir Turkijos susitarimas gali susidurti su tam tikromis kliūtimis ir teisiniais iššūkiais. Ką tai reiškia?
– Tai yra susitarimas nepaprastai situacijai spręsti, todėl jame yra nemažai teisinių kabliukų. Pavyzdžiui, kaip užtikrinti, kad teisinės procedūros Graikijoje, vertinant kiekvieno asmens prašymą pabėgėlio statusui gauti, bus tinkamos? Juk svarstymai turės būti surengiami per maždaug savaitę, o kartu reikės užtikrinti ne tik teisę į sąžiningą procedūrą, bet ir galimybę skųsti sprendimą. ES, o kartu ir Lietuva, žada suteikti visokeriopą pagalbą ir siųsti apie 4000 įvairių sričių specialistų, bet akivaizdu, kad ne viskas vyks sklandžiai, kils nepasitenkinimo bangos. Juo labiau, kad Graikija niekada negarsėjo efektyvia teisine sistema.
Kitas klausimas, ar Turkija, kuri nėra ratifikavusi svarbių Ženevos konvencijos protokolų, galės deramai priimti tuos asmenis, kurie bus sugrąžinami iš Europos atgal. Iki šiol Turkija nepersistengė pabėgėliams suteikti atitinkamų sąlygų bei teisinio statuso, nes prisiima visapusišką atsakomybę tik už pabėgėlius, kurie yra Europos Tarybos šalių piliečiai, tad sirai ar irakiečiai į šią kategoriją nepatenka.
– Skelbiama, kad mainais už susitarimą Turkija gaus nuolaidų liberalizuojant vizų režimą, derantis dėl narystės ES bei finansinę paramą. Ką duotų bevizis režimas su Turkija? Ar jis neatvers naujų pavojų dėl migrantų srautų Europoje?
– Žinoma, nemaža dalis ES piliečių ir politikų prisibijo vizų liberalizavimo dėl kelių priežasčių. Pirma, Turkija yra milžiniška valstybė su 78 milijonais gyventojų, todėl baiminamasi, kad atvykstančiųjų srautai būtų dideli. Antra, kyla dilemų dėl saugumo, nes Turkija negarsėja stabilumu, o kelių pastarųjų teroro aktų iniciatoriai buvo Turkijos piliečiai. Trečia, atsivėrusios ES sienos galėtų paskatinti kurdus keliauti į Europą, o čia atvykus – prašyti prieglobsčio. Ketvirta, šio klausimo svarstymas vyksta sudėtingos krizės sąlygomis, tad iš šono atrodo, kad Turkija tiesiog išsireikalauja ES nuolaidų, o ne jų nusipelno (ypač žinant pastaruosius Turkijos valdžios sprendimus, nukreiptus prieš žiniasklaidą).
Tiesa, praktikoje dalis šių dilemų yra sprendžiamos. Panašu, kad Turkijos piliečiai galės atvykti į ES 90–čiai dienų 180 dienų periode, be to, neturės teisės čia įsidarbinti. Be to, prieš tvarkai įsigaliojant Turkija turi įgyvendinti 72 sąlygas, nuo duomenų apsaugos ir biometrinių pasų iki santykių su komplikuotų Kipru ir Bulgarija, todėl tai nėra automatizuotas procesas.
Galiausiai, kai kurių statistinių duomenų teigimu, pasą turi tik apie 10 proc. Turkijos piliečių, o jo kaina yra viena didžiausių pasaulyje ir viršija 200 eur (turėkime omenyje, kad vidutinis atlyginimas Turkijoje yra kiek mažesnis nei Lietuvoje). Tad didelė dalis turkų, net norėdami atvykti į Europą, susidurtų su rimtomis kliūtimis.
– Mūsų prezidentė suskubo pareikšti, kad susitarimas su Turkija nereiškia naujų pabėgėlių kvotų ES narėms. Ar tikrai taip yra, ar mes galime būti tikri, kad įsipareigoti priimti daugiau pabėgėlių nereiks?
– Kol kas sunku įsivaizduoti sprendimą, kuris neapimtų didesnio ar mažesnio pabėgėlių srautų pasidalijimo tarp ES šalių. Juk vien pernai į ES atvyko apie milijonas asmenų, tad net ir aklinai užvėrus ES išorės sienas naujiems srautams, anksčiau atvykę pabėgėliai niekur nedings. Be to, gausybė pabėgėlių yra susitelkę Graikijoje ir negali keliauti toliau, nes sienos su kaimyninėmis šalimis yra užvertos, tačiau toks „kalėjimas“ negalės tęstis amžinai.
Panašu, kad ES bus priversta ieškoti naujo kvotų sprendimo, kuris, tikėtina, būtų ne privalomas, o savanoriškas – ES šalys turės įvertinti savo logistines, finansines galimybės ir prisidėti prie sprendimo. Matėme, kad privalomos kvotos kol kas neveikia efektyviai – iš 160 tūkst. pabėgėlių, dėl kurių buvo susitarta praėjusių metų pabaigoje, visoje Europoje perskirstyta tik apie 1 tūkst. Reikės ES šalių savanoriškumo, solidarumo ir gilesnio supratimo, kad tai yra bendra bėda, nuo kurios niekas pabėgti negali.
– Šeštadienį Turkiją sudrebino dar vienas išpuolis, šįkart – Stambule. Kas vyksta Turkijoje?
– Kadangi anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, Turkija šiuo metu kariauja su kurdais, o Kurdistano darbininkų partiją laiko teroristine organizacija. Tol, kol nebus atrastas konsensusas dėl kurdų – didžiausios tautos pasaulyje, kuri neturi valstybės – politinio statuso, o tai atrodo tolima perspektyva, neramumų grėsmė bus didelė.
Juo labiau, kad pastaruoju metu Turkijos valdžia sugriežtino laikyseną kurdų gyvenamų teritorijų atžvilgiu, o kurdai į tai atsakė surengdami atakas prieš civilius gyventojus, ko jau kurį laiką vengė. Be to, visai šalia Turkijos siautėja Islamo valstybė, kuri kelia grėsmę ne tik kaimynams, bet ir visam Vakarų pasauliui.
Tokiomis aplinkybėmis gyvenanti šalis yra pasmerkta chaosui, ypač žinant, kad ji išgyvena savotišką politinę transformaciją prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant konsoliduoti valdžią bei rodant vis daugiau autoritarinio valdymo apraiškų.
L. Gudžinskas: susitarimas iš bėdos ir Turkijos pergalė
Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Liutauras Gudžinskas sutartį vertina kaip „susitarimą iš bėdos“ ir Turkijos pergalę.
„Aš tai vertinu kaip susitarimą iš bėdos. Viena vertus, svarbu, kad buvo pasiektas tam tikras proveržis, yra vilčių, kad, galų gale, situacija pajudės iš mirties taško. Bet dėl įgyvendinimo daug problemų – teko matyti šios srities politikos ekspertų apklausą, daugiau nei pusė jų mato pakankamai daug įgyvendinimo problemų“, – teigia L. Gudžinskas. Pasak jo, situacija dar nėra suvaldyta. Iš kitos pusės, gali atsirasti nauji migrantų srautai.
Jis atkreipia dėmesį, kad ES pažadėti 3 milijardai – reikšminga suma. Turkija parodė, kad valdo situaciją, būdama šiuose procesuose gali išlošti ir diktuoti savo sąlygas Europai.
„Kai kurie Vokietijos politikai sako, kad kurdai pradės bėgti iš Turkijos, mes perimsime vidines Turkijos problemas. Visko gali būti. Be to, susitarimas dar nėra iki galo aprobuotas, dar Europos Parlamentas turės priimti sprendimą“, – bevizio Turkijos režimo su ES glimybę komentuoja TSPMI dėstytojas.
Jo nuomone, Turkijos valdžiai ir prezidentui R. T. Erdoganui susitarimas palankus. Po paskutinių parlamento rinkimų R. T. Erdoganas vis labiau viską gniaužia į savo rankas, plėtoja aktyvias operacijas šalies pietryčiuose, kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais, spaudos laisvės suvaržymu, represijomis prieš žurnalistus, susidorojimu su kurdais.
„Savo ruožtu ES suteikiamos nuolaidos, oficialiai atnaujinamos derybos ir pažadas dėl bevizio režimo tarsi suteikia jam politinį alibi. Vakarų lyderiai, ES, tai tarsi priima, tad politine prasme tai yra Turkijos pergalė“, – pastebi L. Gudžinskas.