Mariupolis yra beveik pusės milijono gyventojų miestas, Donecko apskrityje, prie Azovo jūros, pietryčių Ukrainoje. Miestas yra gausiame geležimi regione, bei svarbus transporto, kalnakasybos ir plieno gamybos centras. Čia buvo gaminamos mašinos, įrenginiai, apdirbamasis maistas ir miškas.
Miestas nepaprastai nukentėjo per Rusijos agresiją į Ukrainą. Nuo vasario 24 dienos miestas yra apsuptas iš visų pusių, nuolat bombarduojamas, nukirsti elektros tiekimo šaltiniai, nėra ryšio, šildymo. Vakar miesto administracija paskelbė, kad apie 2,5 tūkst. gyventojų jau miestas neteko nuo atakų pradžios. Raudonasis kryžius paskelbė, kad miestas artėja prie humanitarinės katastrofos.
„Miesto praktiškai nėra, jis tapęs vaiduokliu. Mus bombardavo tris savaites, įskaitant ir bombas iš lėktuvų. Per savaitę daugiau kaip du tūkstančiai žuvusiųjų“, – interviu „Žinių radijui“ antradienio vakarą pasakojo iš miesto ištrūkęs Igoris Gadlevskis.
Pasak pono Igorio, kiek sveikesnis miesto centras, tačiau jau ir jį pradėjo bombarduoti.
Jis pats pasakojo, kad jam pavyko, apšaudant „Gradams“ su savo mašinomis ištrūkti į kiek saugesnes vietas.
„Dvi savaites gyvenau sporto salės rūsyje. Neturėjome nei duonos, nei vandens, nei dujų. Mes nekilome į viršų, iš sistemos nuleidinėjome vandenį, kad kažkokio arbatos kažkokios užkaisti. Nesimaudėme. Tai tiesiog pragaras“, – pasakojo ponas Igoris.
Pasak laidos pašnekovo, miesto gamyklos yra sustoję, net ir tos, kurios per Antrą pasaulinį karą nebuvo sustojusios, kurios gamino maistą.
Šiuo metu viskas yra bombarduojama, neleidžiama žmonėms išvažiuoti iš miesto.
Dvi slėptuvės buvo užpildytos pilnai. Vienoje slepiasi daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Mieste yra keturi rajonai. Net į slėptuves buvo pataikiusios bombos.
Valgė kareivių duotus sausus davinius
Igoris pasakojo, kad valgė Ukrainos kareivių duotus sausus davinius. Patys žmonės vieni su kitais dalinosi, ką buvo atsinešę.
Žmonių net neleido palaidoti. Yra kalbama, kad centriniame miesto parke bus broliškas kapas, ir ten visus laidos.
Paklaustas, kaip vertina savo psichikos sveikatą, vyras sako, kad „kažkoks baisus sapnas“.
„Šiuo metu stovime nesiprausę, viešbutyje, su purvinais savo daiktais“, – pasakojo ponas Igoris.
Jis pasakojo, kad pravažiavo kolonoje pro Rusijos armijos postus, apsiklijavę mašinas raudonais kryžiais.
„Buvo baisu. Kaukaziečiai, jakutai kariai stovėjo, atiminėjo krovimo baterijas. Pamečiau slėptuvėje dokumentus. Nors kažkas iš ten buvusių, kiek suprantu, juos rado, ir bandys perduoti“, – pasakojo ponas Igoris.
Jis yra treneris, nacionalinės Ukrainos rinktinės narys.
„Pasiėmiau fotografijas. Mano treniruotas berniukas yra imtynių pasaulio čempionas“, – sakė ponas Igoris.
Miestas intensyviai apšaudomas
Igorio nuomone, Mariupolio jau niekas niekados neatstatys.
„Buvau Sarajeve prieš trejus metus, ir nieko jie nepadarė, nors karas prieš dešimtmetį ten buvo pasibaigęs“, – sakė jis.
Mariupolyje liko vyro mama, sesuo.
„Kol kas nežinau, kodėl jos nepajudėjo, bendravome žinutėmis. Šiandien keli Jungtinių Tautų visureigiai buvo atvykę su žurnalistais į Mariupolį, tai apšaudymai buvo šiek tiek pritilę“, – pasakojo ponas Igoris.
Naktį prieš išvykdamas jis skaičiavo: kartą per tris minutes vyksta apšaudymas iš sunkesnės ginkluotės, haubicų.
„Savaitę skraidė lėktuvai, mėtydavo bombas ant ligoninių. Tokių aviabombų man niekada neteko matyti.
Kalbama, kad toliau bus žmonės išvežami iš Mariupolio. Regis, vyksta derybos, ir duotas „žalias koridorius“. Per šiandien (tai yra antradienį), važiuodami to nejautėme, vyko apšaudymai“, – sakė Igoris.
Jis sakė dar nežinąs dėl savo ateities planų. Judės kuo toliau nuo Mariupolio.