39 proc. respondentų teigė, kad būtent šios politikės viešosios kalbos jiems yra patraukliausios, parodė komunikacijos ir viešojo kalbėjimo agentūros „WOW. World of words“ užsakymu bendrovės „Kantar“ balandžio 2–9 dienomis atlikta TOP 10 Lietuvos miestų gyventojų internetinė apklausa. Joje dalyvavo 607 respondentai.
Tyrimas išskyrė, kad D. Grybauskaitės viešosios kalbos dažniau patinka jauniausiems respondentams (20–35 metų amžiaus), Kauno gyventojams, o rečiau – vyrams, vyriausiems apklaustiems asmenims (51–65 metų amžiaus).
Kai žmonės patys rašė, kuo jiems patinka D. Grybauskaitės kalbėjimas, jie išskyrė, kad politikė kalba „lakoniškai ir suprantamai“ arba „jos iškalba yra racionali, argumentuota, verčianti susimastyti“.
„Ji pateikdavo informaciją aiškiai ir nepasakodama aplinkui“, – įvertino vienas iš respondentų.
Adamkus išsiskiria gebėjimu užmegzti nuoširdų ryšį su auditorija
Antroje vietoje tarp geriausių kalbėtojų politikų yra prezidentas Valdas Adamkus. Jo kalbas kaip patraukliausias išskyrė 33 proc. apklaustųjų.
„Tiek D. Grybauskaitės, tiek V. Adamkaus aukšti vertinimai man truputį kvepia buvusių lyderių romantizavimu. Apskritai kalbos aiškumas, tvirtumas, minčių artikuliavimas, natūralumas yra tos savybės, kurias žmonės vertina.
Vieni kriterijai galbūt nulemia, kodėl žmonės vertina D. Grybauskaitės kalbas, – aiškumas, tvirtumas, trumpumas. Kiti vertina natūralumą, sugebėjimą užmegzti ryšį su auditorija (V. Adamkaus kalbos)“, – remdamasi jau kitais tyrimo duomenimis komentavo „WOW. World of words“ įkūrėja Neringa Bliūdžiūtė.
Ekspertė pastebėjo, kad žmonės apskritai vertina, kai lyderiai kalba natūraliai, kai kalbėjimas atskleidžia jų asmenybę.
„Jie tai vertina labiau negu išmoktą kalbą. Jie taip pat vertina, kai žmogus žino, apie ką kalba, įdomiai pristato mintį. Šitie kriterijai man leido kitaip pažiūrėti į politikų vertinimą. Kalbant apie V. Adamkų, jis neabejotinai turėjo charizmą, stiprų gebėjimą užmegzti nuoširdų ryšį su auditorija. Nuoširdumas ir natūralumas yra labai stipriai vertinamos kalbėtojų savybės“, – komentavo N. Bliūdžiūtė.
Pirmojo penketuko sąraše – keturios moterys
Apskritai geriausių kalbėtojų pirmojo penketuko sąraše yra net keturios moterys. Trečioje vietoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Patys respondentai įvardijo, kad jiems patinka, jog ši politikė kalba aiškiai, argumentuotai, pajuokauja.
„Logika, argumentai, taktas, humoras“, – patinkančių savybių rinkinį surašė vienas iš respondentų.
„Jos balsas aiškus, visada kalba tiksliai žinodama, ką nori tuo pasakyti. Kalbėdama su žurnalistais, niekada nesutrinka, aiškiai ir konkrečiai išdėsto savo poziciją“, – parašė kitas žmogus.
Ketvirtoje ir penktoje vietoje šioje apklausoje buvo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kurių kalbas išskyrė atitinkamai 14 ir 13 proc. respondentų.
Tyrimo respondentai atviruose komentaruose V. Čmilytę-Nielsen pagyrė už kūno kalbą ir aiškų faktų išdėstymą.
„Kalba ramiai. <…>. Aiškiai, konkrečiai, be didelių išvedžiojimų“, – rašė kiti respondentai.
Už drąsą ir atvirumą apklausos dalyviai įvertino A. Armonaitę.
„Įtaigiai ir profesionaliai kalba, patrauklus įvaizdis“, – rašė respondentas.
Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas Andrius Šuminas sako, kad sunku paaiškinti, kodėl dominuoja moterys.
„Galbūt viena iš priežasčių, kad mes turime tokias ryškias moteris lyderes. Tyrimo rezultatai susiję su tuo, kad, jeigu žmonėms imponuoja vieni arba kiti politikai, tada ir jų sakomos kalbos, jų retorika vertinama pozityviai“, – sakė A. Šuminas.
Moterys daugiau stengiasi
Tyrimą užsakiusios komunikacijos agentūros vadovė buvo atvira, kad ją labai džiugina, jog moterys šiame tyrime yra priekyje.
„Man daugiau konteksto suteikia visas tyrimas ir tai, pagal ką žmonės vertina kalbas. Manyčiau, pirmiausia žmonės vertina kalbų trumpumą ir aiškumą.
Įvardindami, kodėl konkretaus politiko kalbos jiems patiko, būtent ir pamini šiuos kriterijus, tai yra kalbos trumpumas, aiškumas, pamini ir humorą, ypač – premjerės I. Šimonytės“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Kartu ekspertė atkreipė dėmesį, kad reitingai ne visada tiesiogiai susiję su tuo, kaip vertinamas politikų kalbėjimas.
„Šitų politikių reitingai yra visokie, bet, vertinant jų kalbas, jos yra pirmojo penketuko sąraše. Tai rodo, kad žmonės vertina kalbą kaip žanrą. O, antra, vertina jas nepaisydami politinio turinio, tai yra nepaisydami, ar politikas patinka; vertina, kaip jis kalba, kaip aiškiai komunikuoja“, – dėstė N. Bliūdžiūtė.
Atskirai pašnekovė pažymėjo, kad moterų vertinimas yra susijęs su jų matomumu.
„Politikoje, ypač po paskutinių rinkimų, jos yra matomos. Tai rodo, kad nėra priežasčių, dėl ko moterys būtų blogesnės politikės arba blogesnės kalbėtojos, – atvirkščiai.
Apskritai pasaulyje pastebima, kad daug moterų tampa vadovėmis tiek versle, tiek tada, kai reikia vesti partijas į rinkimus. Tai akivaizdžiai parodo: pasakymai, jog moterys kažko neturi, kad taptų lyderėmis, tebuvo mitas, kuris grynai susijęs su galimybėmis“, – aiškino N. Bliūdžiūtė.
Ekspertė pastebėjo, kad dėl tos priežasties, jog apskritai moterys jaučia kartelę kur nors patekti, jos tikriausiai ir ruošiasi daugiau, nes žino, kad bus akyliau vertinamos.
„Turiu įtarimo, kad tai susiję su tuo, jog jos skiria dėmesio visapusiškai visiems lyderystės aspektams, įskaitant kalbėjimą“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Žmonės vertina humorą
Tyrimas parodė, kad žmonės vertina humorą kalbose ir net yra atlaidūs, jeigu kalbėtojų bandymas pajuokauti jiems nelabai juokingas.
„Mes humorą labai vertiname ir jo labai norime. Kai buvo vertinami kalbėtojai, humoras buvo minimas kaip vienas iš kriterijų, dėl ko jie pažymėti, ypač I. Šimonytė“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Humoro jausmą respondentai minėjo ir turėdami omeny kitus politikus, nepatekusius į TOP 13 sąrašą. Pavyzdžiui, pora respondentų atviruose komentaruose šią savybę susiejo su liberalu Eugenijumi Gentvilu.
„Kalbėdamas remiasi faktais ir argumentais, naudoja subtilų humoro jausmą“, – rašė respondentas.
Kitas pastebėjo ir buvusio sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos nario Aurelijaus Verygos humoro jausmą.
„Jo kalbos būna įdomios, įtaigios, tikslios, <…> būna ir humoro intarpų, tempas ir tembras malonus ausiai, <…>“, – rašė žmogus.
Komunikacijos ekspertė N. Bliūdžiūtė pastebėjo, kad iš tyrimo matyti nemažai prieštarų.
„Iš vienos pusės, norime girdėti humorą ir atlaidžiai žiūrime, jeigu pamatome, kad jis truputėlį eina į šoną, bet patys jo nesirenkame. Kai buvo paklausta, kokias priemones daugiausia naudojate užmegzti kontaktui su auditorija, tai humoras yra tik trečias pagal svarbą.
Mieliau renkamasi kitos priemonės, tokios kaip pasidalinti istorija, įdomūs faktai, o juokavimas yra trečioje vietoje. Daug kur iš tyrimo matyti, kad mes patys norime girdėti trumpesnes kalbas, bet labai didelė dalis kalba nuo pusės valandos ir daugiau. Taikome skirtingus kriterijus sau ir kalbėtojams“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Pasigenda politinių kalbų
Komunikacijos ekspertė pasigenda kalbų.
„Ir žmonėms jų trūksta. Tyrimas rodo, kad kalbą žmonės vis dar laiko viena efektyviausių komunikacijos priemonių. Realybėje, man atrodo, per mažai ja naudojamasi“, – sakė N. Bliūdžiūtė.
Ji pastebėjo, kad dažnai politikai tiesiog paieško kokio vieno sakinio, kuris nuvilnytų per žiniasklaidą.
„Bet, iš kitos pusės, politikų tyrimas parodo, kad vis dėlto kalbai yra skiriamas dėmesys, kalbėtojai pastebimi. Matyti trys aiškūs lyderiai, paskui penki kalbėtojai <…> irgi surenka balsų. Pastebima, vertinama, kaip jie kalba, tik tuo nėra naudojamasi dažnai.
Tam nėra pakankamai ruošiamasi ir skiriama dėmesio. Šitai nuvertinama, atrodo, kad tiems žmonėms užtenka tą dieną įrašo socialinėse medijose. Kalbos stiprybė yra ta, kad tu gali užmegzti ryšį. Niekaip nesuformuosi geresnio konteksto savo žinutei negu užmezgęs ryšį. Politiko sugebėjimas ir yra užmegzti ryšį su savo auditorija“, – kalbėjo N. Bliūdžiūtė.
Penki ekspertės paminėti politikai yra buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (jo kalbas įvertino 12 proc. respondentų), prezidentas Gitanas Nausėda (12 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (11 proc.), TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis (9 proc.) ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis (7 proc.).
Komentaruose vienas iš respondentų, kalbėdamas apie G. Nausėdą, įvertino, kad jis jam atrodo solidi, nuoširdi ir paprastam žmogui artima asmenybė.
„Jo sakoma kalba yra aiški, suprantama. Iš prezidento sklinda pasitikėjimas savimi. Jaučiasi, kad kalba jam puikiai žinomus ir suprantamus dalykus“, – parašė žmogus.
G. Landsbergį atvirame komentare respondentas įvertino už tai, kad atrodo užtikrintas tuo, ką sako, pasitiki savimi, aiškiai pateikia mintis.
„Kūno kalba bei aiškus faktų išdėstymas pritraukia klausytoją“, – parašė kitas žmogus.
Nemano, kad kalbų svarba nyksta
VU mokslininkas teigė nemanąs, kad politinių kalbų žanras nyksta.
„Nesutikčiau, kad nyksta žanras. Socialinės medijos užima savo vietą, tai yra svarbus kanalas. Tačiau ir viešos kalbos užima svarbią vietą politinėje komunikacijoje.
Jeigu pažiūrėtume išskirtines viešas kalbas, tarkime, inauguracines, metines, – jos pritraukia daug dėmesio. Visuomenė, žiniasklaida analizuoja, ką nori pasakyti politikai, ir atlieka savo funkciją“, – sakė A. Šuminas.
Mokslininkui klausimų kelia pats šios apklausos reprezentatyvumas. Paklaustas, kodėl G. Nausėdos kalbos vertinamos silpniau negu, tarkime, D. Grybauskaitės arba V. Adamkaus, jis priminė ir kitą anksčiau vykusią prezidentų vertinimo kalbą.
„Dabartinis prezidentas atrodo gerokai silpniau buvusių prezidentų kontekste. Žmonės tada turbūt silpniau vertina ir jo, kaip kalbėtojo, talentą. Iš kitos pusės, prezidento kalbos nėra tokios ryškios. Pergalės kalba buvo ryškesnė, bet net metiniai pranešimai silpnesni, negu būdavo buvusios prezidentės“, – sakė A. Šuminas.
Tarp geriausių kalbėtojų nežiba ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. VU mokslininkas sako, kad pati jo pozicija nėra palanki, nes dabar – pandemijos laikotarpis.
„Nepasitenkinimas pirmiausia orientuojamas į tos ministerijos vadovą. Bet, iš kitos pusės, ir ministro komunikacija yra ne be pastabų. Stinga užtikrintumo turint omeny tiek kalbėjimą, tiek sprendimų keitimą“, – sakė A. Šuminas.
Išskiria politikų charizmą
Tyrime buvo analizuota ir tai, kurių užsienio politikų kalbos labiausiai patinka respondentams. Tuo atžvilgiu pirmajame penketuke yra buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (jo kalbas išskyrė 53 proc. respondentų), Vokietijos kanclerė Angela Merkel (26 proc.), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (15 proc.), EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (po 11 proc.).
Atsakydami į atvirus klausimus apie B. Obamą repondentai minėjo, kad jis aiškiai dėsto mintis, įdomu klausyti.
„Labai charizmatiška asmenybė“, – rašė kitas respondentas.
Ta charizma, kurią atviruose atsakymuose respondentai minėjo kalbėdami ir apie kitus politikus, pasak N. Bliūdžiūtės, yra išugdoma savybė.
„Charizma – tai autentiškumas, tai, kuo aš tikiu, kaip aš pristatau savo vertybes, kaip aš moku paryškinti savo stiprybes. Charizma yra drąsa parodyti save, nebijojimas klysti. Tai yra ugdoma per drąsą eiti į bendruomenę ir labiausiai matyti tarp žmonių, kurie tos drąsos daugiausia ir turi“, – sakė pašnekovė.
VU mokslininkas nesutiktų su N. Bliūdžiūte, kad iš bet kurio politiko galima padaryti gerą oratorių.
„Algirdas Butkevičius turbūt yra geriausias pavyzdys <...>. Bet, jeigu mes lygintume, kai jis buvo ministras, tai akivaizdus progresas, kai tapo premjeru. Akivaizdu, kad jis komunikavo ir kalbėjo geriau, bet vis tiek atsiremia į savo „lubas“ ir jų neperžengia.
Priešingai, galime paimti Artūrą Zuoką, kuris turi charizmą, sugebėjimą kalbėti, tai yra įgimti dalykai. Vidinis kalbėtojo, oratoriaus talentas yra matomas“, – sakė A. Šuminas.
Tarp užsienio politikų jis šiuo aspektu palygino du buvusius JAV prezidentus – B. Obamą ir D. Trumpą.
„Akivaizdu, kad B. Obama turi charizmą, laisvumą, geba reaguoti. Akivaizdu, kad su D. Trumpu buvo dirbama, pasiektas tam tikras lygis, bet vis tiek į „lubas“ kažkurioje vietoje atsiremia“, – sakė A. Šuminas.
Apskritai VU dėstytojas priminė, kad viešos politikų kalbos turi savo funkciją – įkvėpti, mobilizuoti, informuoti, duoti ilgalaikių vektorių. Jos turi būti patrauklios tiek turinio, tiek pateikimo prasme.
„Paprastai vieša kalba yra gera, kai žmonės po jos atsimena pagrindines žinutes. Rašant kalbas, jos turi būti taip dėliojamos, kad auditorija prisimintų būtent tai, ką nori pasakyti oratorius. Kai kuriais atvejais, žiūrint į lietuvių politikų kalbas, neaišku, ką politikai iš tikrųjų nori pasakyti. Kai kurios kalbos yra monotoniškai nuobodžios, trūksta vidinio užsidegimo. Bet čia reikėtų klabėti apie atskirus politikus, nes jie labai skirtingi“, – sakė A. Šuminas.