Lietuva laikosi priešingos nuomonės – konfliktą Ukrainoje per tarpininkus inicijavo Rusija, kuri buvo nepatenkinta kilusiu visuomenės pasipriešinimu prieš prorusišką ir oligarchinę Viktoro Janukovyčiaus valdžią bei baiminosi, kad pasirašydama Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga Ukraina išsprūs iš geopolitinės įtakos.
Ginkluoto konflikto interpretacijų išsiskyrimas labiausiai regimas žiniasklaidoje: lietuviškoje žiniasklaidoje dominuoja vakarietiška versija, rusiškoje – promaskvietiška.
Tai lemia ir Lietuvos gyventojų nuostatas: informaciją gaunantieji iš lietuviškos žiniasklaidos remia Ukrainą ir kaltina Maskvą, besinaudojantys rusiškais šaltiniais – remia Rusiją, kaltina ukrainiečius bei Vakarų valstybes.
Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ 2014 m. gruodžio 5-14 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, buvo apklausti 866 lietuviai ir 501 kitų tautybių gyventojas. Paaiškėjo, kad lietuviškos arba rusiškos informacijos vartojimas itin stipriai lemia gyventojų požūrį.
Ką žiūrėsi – taip ir mąstysi
Buvo nustatyta, kad dauguma gyventojų seka naujienas kartą per dieną ir dažniau. Naujienomis Lietuvoje kartą per dieną ir dažniau domisi 68 proc. lietuvių ir 74 proc. nelietuvių, naujienomis pasaulyje atitinkamai 61 proc. ir 73 proc., tai yra nelietuviai domisi naujienomis, ypač įvykiais pasaulyje, kiek dažniau nei lietuviai.
Nelietuviai dažniausiai domisi rusakalbe žiniasklaida. Rusijos televizijos kanalais bent kartą per dieną naudojasi 61 proc. respondentų, lietuviška televizija yra žiūrima maždaug du kartus rečiau (LTV – 31 proc., kitos televizijos lietuvių kalba – 33 proc.). Toliau pagal populiarumą seka Russkoje radio – 27 proc., Rusijos internetinės naujienų svetainės – 23 proc., Lietuvos naujienų internetinės svetainės rusų kalba – 18 proc., svetainės lietuvių kalba – 17 proc.
Lietuviai naujienas dažniausiai seka (kartą per dieną ir dažniau) per lietuvišką televiziją (LTV – 51 proc., kitos televizijos lietuvių kalba – 60 proc.), per Lietuvos radiją – 31 proc., lietuviškose internetinėse svetainėse – 29 proc., per įvairias lietuviškas radijo stotis – 23 proc. Rusiškų televizijų žinias žiūri (bent kartą per dieną) 13 proc. lietuvių.
Lietuviai apie įvykius Ukrainoje ir Rusijoje, nekalbant apie įvykius Lietuvoje, sužino iš lietuviškos žiniasklaidos. Pavyzdžiui, apie įvykius Ukrainoje daugiausiai sužinoma iš lietuviškų TV (LTV – 56 proc., kitos TV – 56 proc.), iš lietuviškų internetinių svetainių – 31 proc., iš Lietuvos radijo – 28 proc.
Tuo tarpu nelietuviai apie įvykius Ukrainoje pirmiausiai sužino iš Rusijos TV kanalų – 58 proc., o tik po to iš lietuviškų televizijų (30 proc. LTV ir 38 proc. kitos lietuviškos televizijos). Dar daugiau iš rusiškų televizijų sužinoma apie įvykius Rusijoje – 69 proc. (iš LTV – 28 proc., iš kitų lietuviškų televizijų – 36 proc.). Daugiau nelietuviai iš lietuviškų televizijų sužino apie įvykius Lietuvoje (iš LTV 49 proc., iš kitų lietuviškų televizijų – 56 proc.). Tačiau nemažas informacijos srautas gaunamas ir iš rusiškų televizijos kanalų – 46 proc.
Kas kaltas dėl konflikto?
Anketoje buvo pateiktas klausimas „Jūsų nuomone, kas kaltas dėl konflikto Ukrainoje?“ Lietuvių ir nelietuvių atsakymai stipriai skiriasi.
Dauguma lietuvių (55 proc.) nurodė, kad dėl konflikto Ukrainoje yra kalta Rusija, tuo tarpu tarp nelietuvių tokių tik 16 proc. Ukrainos kaltę nurodė 10 proc. lietuvių ir 26 proc. nelietuvių. Donecko ir Luhansko separatistus nurodė 18 proc. lietuvių ir 6 proc. nelietuvių. Tuo tarpu JAV ir Europos Sąjungos kaltę – atvirkščiai: tik 7 proc. lietuvių ir žymiai daugiau nelietuvių – 23 proc.
Nelietuviai, kurie žiūri tik rusišką TV (nežiūri lietuviškos TV), mano, kad dėl konflikto Ukrainoje kalta Rusija – 13 proc., kalta Ukraina – 35 proc. (1 proc. Donecko ir Luhansko separatistai, 23 proc. JAV ir Europos Sąjunga, 46 proc. neturi nuomonės).
Absoliuti dauguma (96 proc.) lietuvių dažniausiai seka naujienas lietuvių kalba, rusų kalba – tik 15 proc. Nelietuviai atvirkščiai – 75 proc. dažniausiai seka naujienas rusų kalba, o lietuvių kalba ženkliai mažiau – 30 proc.
Užfiksuotas ryšys tarp kalbos, kurios pagalba gaunama informacija (visais kanalais), ir įvykių Ukrainoje vertinimo. Nelietuviai, kurie naujienas dažniausiai sužino rusų kalba, dėl konflikto Ukrainoje kaltina Ukrainą – 27 proc., Rusiją – 12 proc. (4 proc. Donecko ir Luhansko separatistus, 25 proc. JAV ir Europos Sąjungą, 49 proc. neturi nuomonės).
Nelietuviai, kurie sužino naujienas ir iš lietuviškų informacijos kanalų, dėl konflikto kaltina Ukrainą – 21 proc., Rusiją – 25 proc. (12 proc. Donecko ir Luhansko separatistus, 20 proc. JAV ir Europos Sąjungą, 46 proc. neturi nuomonės). Tai yra besinaudojantys ir lietuviškais informacijos kanalais mažiau kaltina Ukrainą, JAV ir Europos Sąjungą, o daugiau – Donecko ir Luhansko separatistus, ir dvigubai dažniau Rusiją.
Daugiau kaip pusė lietuvių (51 proc.) mano, kad įvykiai Ukrainoje Lietuvos žiniasklaidoje yra atspindimi objektyviai (neobjektyviai – 25 proc.), taip manančių nelietuvių yra žymiai mažiau (32 proc.), nors ir daugiau nei nurodžiusių, kad atspindėjimas yra neobjektyvus (29 proc.).
Vertindami Rusijos žiniasklaidą, dauguma lietuvių (60 proc.) nurodė, kad ji, atspindėdama įvykius Ukrainoje, yra neobjektyvi. Tik 10 proc. lietuvių nurodė, kad ji objektyviai atspindi įvykius Ukrainoje. Nelietuvių atsakymai pasiskirstė maždaug vienodai: 30 proc. nurodė, kad atspindėjimas yra objektyvus ir 29 proc. – kad neobjektyvus.
N. Maliukevičius: patvirtino seną tiesą
Informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius teigia, kad apklausos rezultatai nėra netikėti, tačiau juose matyti keletas įdomybių. Pavyzdžiui, iš tyrimo akivaizdu, kad Russkoje radio yra ne tik pramoginis-muzikinis kanalas, bet ir teikia žmonėms informacijos. Ši informacijos priemonė yra antra pagal populiarumą tarp Lietuvos tautinių bendruomenių.
„Bet šiaip šitie rezultatai nestebina. Panašius duomenis buvo galima stebėti gerokai ankstesniuose tyrimuose, kurie parodo, kad buvimas informaciniuose getuose ar užsidarymas į uždaras medijų erdves iliustruoja ir tam tikrą politinių vertybių pasiskirstymą. Jeigu tam tikra visuomenės dalis yra išskirtinai rusiškoje informacinėje erdvėje, tai tas politinis naratyvas, kuris būdingas valstybinėms Rusijos televizijoms, atsispindi ir Lietuvos auditorijos nuostatose“, - sakė politologas.
N. Maliukevičius pabrėžia, kad Lietuva išties turi bėdų dėl informacinės tautinių bendruomenių integracijos. „Informacinė integracija lygiai tiek pat svarbi kaip ir ekonominė ar socialinė“, - teigia ekspertas.
Klausiamas, kodėl žmonės nelinkę kritiškai vertinti gaunamos informacijos bet kuriuos informacijos kanalu, politologas kalbėjo, kad dauguma žmonių turi susiformavusius įpročius.
„Tai nėra daugumos vartotojų požiūris. Įsijungia tam tikra psichologija, dažniausiai pasirenkami tokie kanalai, kurie patvirtina tavo vertybes, atitinka skonį. Tas ryšys yra abipusis. Nėra taip, kad kanalai keičia tavo vertybes, žmonės su atitinkamu požiūriu renkasi atitinkamus kanalus. Tai toks įtvirtinantis ryšys, jis sustiprina vertybinį pasirinkimą“, - sakė ekspertas.
N. Maliukevičius sako, kad egzistuoja dar ir paprasti laiko trūkumo ar netgi tingėjimo faktoriai: tikrinti gaunamą informaciją vartotojai nėra pajėgūs ir neturi tam išteklių.