„Nacionaliniame pozityvumo teste“ lankytojų prašoma vertinti su jų pozityvumu susijusius teiginius nuo 1 iki 5. Kiekvienas įvertis turi savo „svorį“: 1 (visiškai nesutinku) – 20 proc., 2 – 40 proc. ir taip iki 5 (visiškai sutinku) – 100 proc. Testo pabaigoje išvedamas vidurkis ir portalo lankytojui parodomas „pozityvumo procentas“.
Kol kas save panoro įsivertinti 17 tūkst. portalo lankytojų. Tarpiniai rezultatai rodo, kad pozityviausi žmonės gyvena Tauragės apskrityje – 1,3 tūkst. šios apskrities gyventojų pozityvumo vidurkis yra 88 proc. Daugiausiai paniurėlių yra didmiesčių apskrityse – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių (jų pozityvumo vidurkis yra 69 proc.), jose testą atliko atitinkamai 4,5, 3 ir 1,2 tūkst. gyventojų.
Galima pastebėti tendenciją, kad skurdesnėse apskrityse žmonės yra pozityvesni negu didesnėse. Kokios to priežastys?
Paradoksas: blogiau gyvena, bet yra laimingesni
Statistikos departamento duomenys rodo, kad provincija ir mažesni miesteliai yra prastesnėje ekonominėje situacijoje negu didmiesčiai – rodikliai nuo vidutinės algos iki pragyvenimo lygio ten yra mažesni.
Pavyzdžiui, pozityviausioje Tauragės apskrityje tiek vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ (672 Eur), tiek „į rankas“ (545 Eur) šių metų II ketv. buvo pats žemiausias tarp Lietuvos apskričių. Palyginimui, sostinėje šie skaičiai buvo aitinkamai 933 ir 723 Eur. Negana to, 2015-aisiais Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo mažiausias tarp šalies apskričių ir sudarė tik 2 proc. viso šalies BVP.
Sociologas Artūras Tereškinas sako, kad prieiname prie paradokso: nors mažesniuose miesteliuose žmonės ir blogiau gyvena, jie jaučiasi laimingesni.
„Galima daryti išvadą, kad ekonomika ne visada lemia laimę. Manyčiau, kad mažesniuose miestuose yra stipresnės bendruomenės, žmonės vienas kitą pažįsta, veikia socialinės paramos tinklai. Dideliuose miestuose žmonės yra labiau susiskaidę, susiskirstę, fragmentuoti ir didesni individualistai. Galbūt net kritiškesni sau ir laimės suvokimui“, – svarsto A. Tereškinas.
Jis sako, kad dideliuose miestuose žmonės yra vienišesni, negauna tiek daug pagalbos iš aplinkinių. Jo teigimu apklausos rodo, kad netgi tų pačių miestų skirtinguose rajonuose žmonių savijauta skiriasi.
„Kai mes darėme didesnių miestų apklausas, mums parodė, kad netgi atskirų miestų atskiri rajonai yra mažiau laimingi negu kiti. Pavyzdžiui, centre arba priemiesčiuose žmonės yra laimingesni, turi daugiau pasitikėjimo savo jėgomis negu sovietinių miegamųjų rajonų žmonės“, – sako A. Tereškinas.
Didmiesčių gyventojai skuba, todėl mažiau bendrauja
Psichologė Laura Rimkutė pastebi ryšį tarp gyvenamosios vietos ir laimės jausmo. Ji sako, kad laimė didžiąja dalimi priklauso nuo draugų, artimųjų rato ir glaudaus ryšio su jais. Dideliuose miestuose bendravimui lieka mažiau laiko, nes daug laiko „sudeginama“ kamščiuose ar darbe.
„Kadangi didesniuose miestuose žmonės daugiau laiko praleidžia kamščiuose, darbuose, galima daryti prielaidą, kad mažesniuose miesteliuose žmonės daugiau bendrauja su kaimynais, kitais savo draugais. Dideliame mieste pranykstantis laikas gali būti viena priežasčių“, – sako L. Rimkutė.
Psichologė samprotauja, kad didmiesčių gyventojai taip pat gali nepastebėti mažų dalykų, kurie provincijos gyventojams gali kelti džiaugsmą. Dar viena priežastis – galbūt save per daug lyginame su turtingiau gyvenančiais aplinkiniais.
„Kita priežastis gali būti ta, kad dideliuose miestuose žmonės labiau įsijungia į didelį tempą ir jie praranda sąmoningumą arba tiesiog nustoja džiaugtis mažais dalykais, kuriuos turi. Mažesniuose miesteliuose gyvenimo tempas yra daug mažesnis, žmonės gali pastebėti mažus, fainus dalykus, kurie džiugina.
Taip pat, kuo daugiau turime, tuo labiau auga mūsų kartelė. Atrodo, kad mes norime vis geriau. Anksčiau darytų tyrimų duomenimis vilniečiai buvo mažiau laimingi negu kauniečiai. Atrodytų, sostinė gyvena geriausiai, bet to laimės jausmo mažiau, lyginant su kitais miestais“, – kalba L. Rimkutė.
Paklausta, ar galimybė pramogauti, pavyzdžiui, nueiti į kiną, dideliuose miestuose nedaro įtakos laimės jausmui, pašnekovė purto galvą – džiaugsmą teikia ne kur eini, o su kuo.
„Nesu mačiusi, kad, pavyzdžiui, galimybė nueiti į kiną yra vienas laimės prediktorių. Galima manyti kitaip – jei turiu su kuo nueiti į kiną, gal tai daro mane laimingu. Bet su tais žmonėmis galiu daryti bet ką, žaisti stalo žaidimus ir būsiu tiek pat laimingas, kiek nuėjus į kiną. Ne pats kinas ir filmas padaro mus laimingu, o kompanija, su kuria ten einama“, – sako psichologė.
Užstrigti neigiamose emocijose nėra sveika
Anot jos, bendras laimės jausmas dažnai išsikeroja ir į kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, darbą ar šeimą.
„Kaip pavyzdį galima paimti priešpriešą: jeigu įkrentu į liūdesį, esu blogos nuotaikos. Kuo daugiau galvoju apie savo problemas, tuo ilgiau trunka bloga būsena. Tada negaliu dirbti savo darbo, mano darbo rezultatas automatiškai blogėja ir žiūriu, kad po savaitės ar dviejų blogiau pradeda sektis darbe, mano liūdesys gilėja.
Lygiai tas pats ir su laime – jeigu esu laimingas ir spinduliuoju laime, aš jos savo gyvenime matau vis daugiau ir daugiau. Po to laimės jausmu užsikrečia ir artimi žmonės, su kuriais bendraujama kas dieną. Psichologai nepataria bėgti nuo neigiamų emocijų, bet užstrigti jose irgi nėra sveika“, – sako L. Rimkutė.
Laimė – pasirinkimo reikalas
Pasak pašnekovės, laimė dažniausiai yra pasirinkimo dalykas. Sugalvojusiems būti laimingais reikia pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, pradėti pildyti „dėkingumo dienoraštį“.
„Laimės jausmas didele dalimi yra pasirinkimo dalykas. Aišku, yra tyrimų, kurie sako, kad tai yra genai, kad vieniems žmonėms yra lengviau jaustis laimingiems negu kitiems. Bet, didžiąja dalimi, tai yra mūsų pasirinkimas.
Galima pagalvoti, kas šiandien nutiko gero, už ką galėčiau padėkoti. Kai tikite, kad tai priklauso nuo jūsų, tas tikėjimas duoda sugebėjimą pasijusti laimingu. Įkvėpimo šaltinis visada yra gerai. Būna, kad žmonės prieina liepto galą ir sako, kad nebegaliu taip, reikia kažką daryti. Gali būti, kad įkvepia ir knyga, ir filmas. Bet dažniausiai įkvepia ir žmonės iš mūsų aplinkos“, – sako psichologė.
Pozityvumo testą DELFI kartu su partneriu „Elektrum Lietuva“ kviečia atlikti iki lapkričio 12 dienos. Pasitikrinti savo pozityvumo lygį galite ČIA.